Idėjos iniciatoriai sako, kad taip siekiama mažinti atogrąžų miškų kirtimus ir stabdyti klimato kaitos procesus, tuo metu kritikai teigia, kad šioje srityje kertasi vietinių biokuro žaliavos gamintojų ir ją importuojančių verslininkų interesai.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas praeitą savaitę pritarė „valstietės“ Virginijos Vingrienės pataisai, kuria nuo 2021-ųjų gegužės siūloma uždrausti biokuro gamyboje naudoti cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų ar kitų atogrąžų augalų aliejų, jų šalutinius produktus ar atliekas. Galutinį sprendimą dėl to iki vasaros turės priimti visas Seimas.
Pasak V. Vingrienės, jos teikiama pataisa kategoriškai neuždraus naudoti atogrąžų augalų aliejaus, tačiau su juo sumaišytas kuras nebus laikomas atsinaujinančiu energijos šaltiniu.
„Nelaikyti biodegalais, atsinaujinančiu energijos šaltiniu, kad nebūtų tiekiama valstybės parama“, – komiteto posėdyje sakė V. Vingrienė.
Ji pabrėžė, kad gaminant tokį kurą į aplinką išsiskiria didesnis anglies dvideginio (CO2) kiekis nei vėliau pavyksta sutaupyti juos naudojant, todėl tokie biodegalai nėra „klimato kaitos procesą stabdantis produktas“.
V. Vingrienė taip pat sako, kad jos siūlomas draudimas neturės esminės įtakos Lietuvos biodegalų rinkai.
„Lietuvoje naudojamo biokuro iš palmių aliejaus kiekis nėra didelis, apie 17 proc., todėl (draudimas – BNS) didelės įtakos nepadarytų“, – aiškino parlamentarė.
Socialdarbietis Artūras Skardžius sprendžiant dėl palmių aliejaus ribojimo ragino atsižvelgti į nacionalinius interesus ir visų pirma ginti Lietuvos biokuro žaliavos gamintojų interesus. Tam pritarė ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
„Vietinės žaliavos turime augiau nei pakankamai. Dabar reikia apsispręsti, ar palaikome klaidą (...) dėl palmių aliejaus naudojimo, ar savo ūkininkus“, – teigė ministras.
Tuo metu socialdemokratų frakcijos narys Linas Balsys tvirtino įžvelgiąs „lietuviško biodegalų verslo ir importuotojų interesų kovą“.
„Labai daug šansų, kad Lietuvos gamintojai išplės rapsų plotus šalyje. Tie rapsai bus auginami toliau alinant dirvožemį, intensyviai naudojant chemiją, purškiant glifosatais“, – sakė L. Balsys.
Liberalas Simonas Gentvilas taip pat sakė manantis, kad idėja apriboti Lietuvoje prekybą biokuru iš atogrąžų augalų aliejaus „nėra aplinkosauginis klausimas“.
„Tai vertinu labiau kaip rinkos pasidalinimo, persiskirstymo klausimą. Dabar 20 proc. biokuro yra „Neste“ palmių aliejus ir 80 proc. – lietuviškos kilmės“, – teigė S. Gentvilas.
Jis prognozavo, kad pritarus siūlomam ribojimui didės degalų kainos. Tuo metu energetikos viceministras Rytis Kėvalaitis įžvelgė rinkos monopolizavimo pavojų.
„Žaliavų tiekimas liktų dviems įmonėms. Tai praktiškai monopolizuota rinka, kur kainą nustato pardavėjas, o ne pirkėjas. Tai akivaizdžiai turėtų poveikį degalų kainai“, – aiškino R. Kėvalaitis.
Pasak jo, Lietuva jau dabar nesiekia atsinaujinančių išteklių tikslų transporte naudojimo tikslų (biodegalų dalis sudaro 4,3 proc., tikslas yra 10 proc.), todėl pataisos dar labiau pablogintų šį rodiklį.
Didžiausią – 73 automatinių degalinių tinklą Lietuvoje turinti „Neste Lietuva“ rašte komitetui nurodė, kad siūlomas draudimas apribos pažangiųjų biodegalų pasiūlą bei suvartojimą Lietuvoje, prieštarauja sąžiningai konkurencijai, pabrangins transporto paslaugas bei prekes, ypač maisto produktus. Įmonė taip pat įspėjo, kad siūlomas pakeitimas prieštarauja ES įtvirtintam laisvo prekių judėjimo principui.
„Neste Lietuva“ taip pat priekaištauja, kad atogrąžų augalinių aliejų panaudojimą siekiama apriboti tik biodegalų gamyboje, nors pagrindinė šių žaliavų panaudojimo sritis yra maisto pramonė bei kosmetika, higienos prekės.