Vilniaus politikos analizės centro vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sako, kad tokia grėsmė labai rimta.

Savo ruožtu asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad įvairių sąmokslo teorijų gali prigalvoti kiekvienas.

Patys bankai P. M. Nilssono įžvalgų nekomentuoja.

Remiasi šaltiniais

Prieš kelias savaites paskelbtoje publikacijoje švedų žurnalistas remiasi savo šaltiniais valstybės žvalgybos tarnyboje.

„Žvalgybos tarnybos vadovai sako, kad vyksta Rusijos kampanija prieš „Swedbank“ ir SEB“, – rašoma joje.

Swedbank

Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai nurodė, kad, remiantis Žvalgybos įstatymu, žvalgybos objektų, būdų ir naudojamų metodų komentuoti negali.

„Remiantis tuo pačiu įstatymu, visuomenę apie grėsmes esame įpareigoti informuoti tik kartą metuose, viešuose metiniuose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose“, – rašoma VSD atsakyme „Delfi“.

Naujausioje VSD ataskaitoje apie Rusijos pastangas išstumti Švedijos bankus nekalbama.

Tačiau rašoma, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusijos vykdoma užsienio ir saugumo politika, kurią lemia Kremliaus siekis užtikrinti režimo stabilumą ir įtikinti vidaus auditoriją, kad jis nepakeičiamas.

„Režimas efektyviai derina politinę ir diplomatinę veiklą su ekonominėmis ir karinėmis priemonėmis. Teikdamas ekonomiškai naudingus energijos žaliavų, ginkluotės tiekimo, prekybos ir kitus pasiūlymus užsienio šalims, Kremlius didina jų politinę priklausomybę nuo Rusijos ir įgyja daugiau svertų paveikti tose šalyse priimamus sprendimus.

Šiuos metodus Maskva naudoja bandydama silpninti NATO ir Europos Sąjungos vienybę, mažindama Vakarų politinių ir teisinių institucijų efektyvumą, užsitikrindama karinį buvimą kitose valstybėse ir kontinentuose“, – rašoma dokumente.

SEB

VSD ataskaitoje dar rašoma, kad 2019 metais didžiausią potencialių investuotojų srautą Lietuvoje sudarė asmenys, siekę investuoti finansų ir kredito sektoriuje.

„Buvo pastebėtas didėjantis investuotojų iš trečiųjų šalių susidomėjimas steigti finansinių technologijų, mokėjimų ir elektroninių pinigų įmones. Paaiškėjo, kad nemaža dalis trečiųjų šalių piliečių, siekusių investuoti finansų ir kredito sektoriuje, tiesiog tikrino savo galimybes bei užsienio investicijoms taikomus „saugiklius“.

Kai kurie investuotojai, sužinoję apie pradėtą patikrą dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams arba po neigiamo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo, nedelsdami atsisakydavo savo investicinių planų“, – rašoma dokumente.

Galimybės neatmeta

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius „Delfi“ sakė, kad finansų sistema yra kritinės valstybės infrastruktūros dalis.

Mantas Zalatorius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Tad kalbėti apie finansų sektoriaus situaciją neįmanoma atskirai nuo geopolitinio konteksto. Saugoti savo kritinę infrastruktūrą – kiekvienos valstybės interesas.

Neatmestina, kad Skandinavijos bei Baltijos šalių finansų sistemos yra Rusijos hibridinio karo taikinys. Trečiųjų šalių kišimosi, dezinformacijos bei kitų priešiškų veiksmų rizika yra reali ir vertintina labai atsakingai.

Negalima atmesti ir priešiškų jėgų bandymų paveikti gyventojus bei jų nuotaikas, pasitelkus žmogiškąjį veiksnį. Neigiamų nuostatų formavimas yra viena iš hibridinių atakų formų, skirtų sumenkinti pasitikėjimą institucijomis, tarp jų – ir finansinėmis“, – sakė jis.

„Swedbank“ atstovė spaudai Unni Jerndal „Delfi“ perdavė tokią poziciją: „Diskusijų apie geopolitiką Švedijos žiniasklaidoje vyksta nuolat. „Swedbank“ jas stebi, tačiau jose nedalyvauja.“

Mato jau seniai

M. Laurinavičius sakė, kad Rusija į Baltijos šalių bankus taikosi nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo.

„Galime žiūrėti į Latvijos pavyzdžius, Lietuvoje irgi su „Snoru“ ir Ūkio banku buvo daugybė sąsajų. Bet svarbi ne tik istorija. Pažiūrėkime, kas nutiktų, jei jiems pavyktų, jeigu Lietuvos rinkoje nebebūtų Skandinavijos bankų.

Akivaizdu, kad buvo bankų indėlis į mūsų ūkio augimą. Žinoma, ne tik tai lėmė, bet ir Europos Sąjungos parama, ir t. t. Bet be bankų ir be skandinaviško kapitalo būtų blogiau. Nesakau, kad gerai, jog yra tik skandinaviškas, bet taip jau yra. Bankų kapitalo ekonomikai reikia visada“, – sakė jis.

M. Laurinavičius pastebėjo, kad, išstūmus švediškus bankus, atsirastų sąlygų ateiti rusiškiems arba su Rusija susijusiems bankams.

Marius Laurinavičius

„Jau dabar turime, pavyzdžiui, „Revolut“, mano galva, jis visiškai susijęs su Rusija. Bankas „Meridian“, mano nuomone, susijęs su Rusija.

Tai maži pavyzdžiai, bet jeigu skandinaviškų bankų Lietuvoje neliktų (o jų jau mažėja ir rinka gali atsiverti), tada gali ateiti. Žinoma, ir kažkokių kitų šalių bankų taip pat gali, bet Rusija akivaizdžiai taikosi į Baltijos šalių bankus“, – sakė jis.

M. Laurinavičius sakė, kad Rusija tai daro dėl įvairių priežasčių.

„Pradedant pinigų plovimu (ką ji daro valstybiniu mastu), baigiant ekonomikos kontrole. Bankai reiškia ekonomikos kontrolę“, – apibendrino Vilniaus politikos analizės centro vyriausiasis analitikas.

Jis dar pridūrė, kad net ir taikant užsieniečiams taikomus „saugiklius“, kai kurie įtartini investuotojai praslysta. Vienas tokių – įmonė „Settek“, kuriai Lietuvos bankas neseniai išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją.

„Kur rusas investuotojas, kurio ryšiai susiję su Moldovos „Laundromat“. Dėl jo paties galima įvairiai svarstyti, bet jo bankinė aplinka versle yra susijusi.

Dar buvo apie latviškas investicijas iš žmonių, susijusių su „Parex“ banku. Ten irgi visi ryšiai rusiški“, – prisiminė M. Laurinavičius.

Riba tarp realybės ir fantazijų

Komentuodamas švedų dienraštyje pasirodžiusią mintį K. Kupšys pastebėjo, kad šiandien yra labai daug netikrų žinių ir jomis mėgstama mėtytis.

„Kiekvienas toks pasakymas turėtų būti vertinamas labai rimtai. Ar tai nėra kažkoks dėmesio nukreipimas?

Žiūriu atsargiai ir su tam tikra šypsena, nes prigalvoti įvairių sąmokslo teorijoms artimų idėjų gali kiekvienas.

Jei grėsmės tikros, tada jos sprendžiamos jų neafišuojant. Jei yra kokių nors išstūmimų į viešąją erdvę, kurie paskui tampa karikatūriški, vargu ar tai galima laikyti tikromis grėsmėmis“, – svarstė jis.

K. Kupšys sakė, kad šiuo atveju riba tarp realybės ir fantazijos jam neaiški.

Kęstutis Kupšys
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Ar iš tikrųjų čia matome problemą, ar ją tik išsigalvojame. Tada tuo išsigalvojimu gali bet kas pasinaudoti ir atitinkamai mus susilpninti.

Juk galima sakyti, kad Švedijos bankai yra dalis mūsų nepriklausomybės garantijos. Kad Švedija mus gelbės nuo kokios nors išorės grėsmės, nes turi čia kelis bankus.

Tačiau tai tam tikra karikatūra, tiesą sakant. Tas argumentas nueina... Diskursas tampa neracionalus, iš fantazijų srities“, – komentavo K. Kupšys.