ELTA yra skelbusi, kad šis parkas kuriamas miesto pakraštyje esančiame Aleksote, 30 hektarų sklype, buvusios Aviacijos gamyklos teritorijoje. Parko gimimas nulemtas maždaug prieš dešimtmetį, Kauną valdant konservatoriams, politikams priėmus sprendimą iš tos teritorijos iškelti karinių oro pajėgų (KOP) stebėjimo- gelbėjimo postą. Pati Kauno miesto savivaldybė, po atitinkamo Vyriausybės sprendimo, sutarusi su Krašto apsaugos ministerija, skyrė lėšų kito posto (naujo angaro) įrengimui senajame Aleksoto (S. Dariaus ir S. Girėno) aerodrome. Ir vėliau KOP postas perkeltas.
Bet dar iki įkurtuvių naujoje vietoje įvairių būta pasiūlymų, kaip tą jo atlaisvintą teritoriją panaudoti. Kadangi Kaune tuo metu bene daugiausiai, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, buvo likę nepatenkintų prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, iš pradžių galvota juos tenkinti, bent dalį iš 30 ha padalinus grąžintinais sklypais. Tačiau po kelerių metų Nacionalinė žemės tarnyba netikėtai aptiko dar laisvų žemės lopinėlių, tad apsispręsta, jog nebereikia nuosavybės teisių atkūrimui skaidyti buvusios Aviacijos gamyklos teritorijos Aleksote.
Teritorija atlaisvinta 2015-aisiais, kaip tik tada, kai prie savivaldybės vairo buvusį merą pakeitė „Vieningo Kauno“ atstovas. O po penkerių metų, 2020-aisiais, įvykusiame susitikime su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidiumo nariais, miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis Aleksoto inovacijų pramonės parko kūrimą įvardijo kaip vieną svarbiausių artimiausių trejų metų savivaldybės darbų, parkui pritaikant buvusios Aviacijos gamyklos teritoriją, kur tebestovi 7000 kv. m ploto pastatas.
Pasak T. Metelionio, teritoriją planuojama išvystyti taip, kad verslui, konkrečiai, užsienio investicijoms, būtų patrauklu ten ateiti ir greitai įsitraukti. Teritorijoje bus nutiestos investuotojams reikalingos komunikacijos. Buvusios sraigtasparnių dirbtuvės, angaras, bus rekonstruotas. Numatoma 1000 kv. m pastato ploto skirti biurams, likusią jo dalį (6000 kv. m) paliekant prototipų kūrimo erdvei.
Kauno miesto savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vyriausiasis projektų vadovas Andrius Veršinskas tame pačiame susitikime dar pabrėžė, kad apie galimybę į Aleksoto inovacijų pramonės parką perkelti savo naujų technologijų kūrimo padalinius kalbamasi su Laisvojoje ekonominėje zonoje (Kauno rajone, Sergeičikų kaime) veikiančiais investuotojais. Tiesa, kokiomis konkrečiai sąlygomis galės kurtis Aleksote įmonių padaliniai ar pačios įmonės, dar nežinoma, ir susitarimų su jomis kol kas jokių nėra.
Kauno miesto savivaldybės 2020 metų biudžeto plane numatyta 180 tūkst. eurų skirti buvusios Aviacijos gamyklos konversijai bei 1,5 mln. eurų – teritorijos tvarkymui.
„Mūsų nuomone, rengiant tos 30 ha teritorijos, pavadintos Aleksoto inovacijų pramonės parku, išvystymo galimybių studiją, turėtų būti išgirstas ir Kauno krašto pramonininkų, visos vietinio verslo bendruomenės balsas. Lietuvos verslas įrodė, kad puikiai sugeba kurti naujas darbo vietas, bendradarbiauti ir vystytis bei mokėti mokesčius savai valstybei. Tačiau informacija apie tai, kas planuojama, kas konkrečiai ten bus daroma, kokie verslai bus skatinami kurtis parke, iki šiol mus pasiekia tik fragmentiškai.
Į galimybių studijos kūrimą mes nesame įtraukti, nors mūsų dalyvavimas būtų naudingas tiek studijos kūrėjams, tiek savivaldybei. To reikėtų, kad būtų išvengta galimų didelių klaidų, ir ateityje tiek verslas, tiek Kauno miesto gyventojai iš to parko turėtų kuo daugiau naudos“, - naujienų agentūrai ELTA sakė Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.
