„Tomas Tomilinas labai aiškiai suangažavęs ginti, kaip jis kartais išsireiškia, darbo žmonių teisėtus lūkesčius ir interesus. (...) Kalbant apie šitą pasiūlymą, aš manau, kad visi tie baudimai, tokie iš tarybinės epochos požiūrio. (...) Aš tokią paralelę paleisčiau – panašus mąstymas išliko iki dabar, nors situacija radikaliai keičiasi. (...) Įmonės trumpina darbo laiką, socialinius paketus formuoja (...), pasaulis eina visiškai į kitą pusę – susitarimo pusę.
Nebūtinai per kolektyvines sutartis, (...) mes sakome, kad tie susitarimai galėtų realizuotis per Darbo tarybas, kurios yra Darbo kodekse“, – Eltai teigė D. Arlauskas.
Jo teigimu, ne per baudų didinimą reikia spręsti kylančius nesutarimus tarp darbuotojų ir darbdavių.
„Mes turime ieškoti būdų, kaip patį Darbo kodeksą padaryti lankstesnį ir kad jis atitiktų besikeičiančios darbo rinkos situaciją. (...).
Tuo tarpu viena iš šalių (...) Danija apskritai neturi Darbo kodekso – yra susitarimai tarp darbuotojo ir darbdavio arba atvirkščiai.
(...) Bendrai aš manau, kad ne šituo keliu einama – ne per baudas, (...) per požiūrio keitimą, per kultūrinės aplinkos gerinimą, o ne per prievartą“, – tikino darbdavių atstovas.
Kartu D. Arlauskas sureagavo į vieno iš siūlymo iniciatorių – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo T. Tomilino – teiginį, kad verslas naudojasi jam suteikiamu pasitikėjimu. Darbdavių konfederacijos prezidentas teigė, kad kalbėti apie pasitikėjimo nesilaikymą, kai, anot jo, darbo rinkoje vyksta kova dėl darbuotojų, nėra tikslinga.
„Yra dalis verslininkų, ypatingai regionuose matome, kurie prieš 10-30 metų susikūrė, jų požiūris į darbuotoją nepasikeitė – koks buvo, toks ir liko. (...) Bet manau, kad žmonių su tokiu požiūriu laukia nekokia ateitis, nes jei būtų didelė bedarbystė, galėčiau sutikti su tokiu nuogąstavimu, kad yra pasitikėjimo nesilaikymas, bet šiandien vyksta kova dėl darbuotojų. Tie darbdaviai, kurie turi pasenusį požiūrį, jie subankrutuos, išnyks iš rinkos ir jų (vietą – ELTA) užims tie, kurie turi visai kitą požiūrį“, – aiškino D. Arlauskas.
Pasak jo, dabartinės baudos darbdaviams už Darbo kodekso nesilaikymą yra pakankamai griežtos. Be to, kaip sakė darbdavių atstovas, derėtų susikoncentruoti į darbuotojų švietimą apie jų turimas teises ir galimybes.
„Tie patys darbuotojai, jei jie mato, kad darbdavys toks, šiandien nėra problemų susirasti kito darbo, nes visi laukia išskėstomis rankomis. Tad manau (...) nereikia laikyti, kad darbuotojai yra vaikai, kurie yra bejėgiai ir juos pastoviai reikia globoti. Aš galvočiau, kad gal netgi T. Tomilinas turėtų šviesti tuos darbuotojus, kad yra gerų darbdavių, (...) tokia veikla tikrai būtų prasmingesnė“, – teigė jis.
Kaip ELTA jau rašė, parlamentaras T. Tomilinas siūlo didinti darbdaviams skiriamas baudas už Darbo kodekso pažeidimus.
„Siūlome dvigubai didinti baudas už darbo saugos, sveikatos normų pažeidimus, tris kartus didinti minimalią baudą už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Reikšmingai siūloma didinti baudą už komercinės ir ūkinės veiklos pažeidimus, kai vykdoma nedeklaruota individuali veikla. Taip pat yra pasiūlymas dėl neblaivaus žmogaus buvimo darbo vietoje baudos didinimo“, – spaudos konferencijoje Seime praeitą savaitę sakė T. Tomilinas.
Pasak jo, dabartinė verslo aplinka ir darbo santykių priežiūra remiasi prielaida, kad verslu pasitikima, tačiau nedidelė, nors reikšminga, verslo dalis tuo naudojasi.
