Paaiškino tvarką
Kaip „Delfi“ sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, 2020, 2021 ir 2022 metų mokestiniais laikotarpiais kredito įstaigos moka avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį.
„Jos turi apskaičiuoti einamųjų mokestinių metų I–II ketvirčių (pirmųjų 6 mėnesių) ir III–IV ketvirčių (7–12 mėnesių) avansines papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumas.
Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos“, – dėstė ji.
Tai reiškia, kad pavyzdžiui, 2020 metų I–II ketvirčiais yra vertinamas 2018 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas ir 2020 metų I ketvirčio mokėtina avansinio papildomo pelno mokesčio suma bus 1/4 2018 metų mokestinio laikotarpio apskaičiuoto papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos.
„Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija PLN211 pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną.
Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už praėjusį mokestinį laikotarpį apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. 2020 metų III–IV ketvirčiais yra vertinamas 2019 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas, todėl 2020 metais III bei IV ketvirčiais mokėtina avansinio papildomo pelno mokesčio suma sudarys po 1/4 2019 metų mokestinio laikotarpio apskaičiuoto papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos.
Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija PLN211 pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną“, – pasakojo R. Virvilienė.
VMI atstovė nurodė, kad avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną, t. y.:
I ketvirčio avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis turi būti sumokėtas iki kovo 15 dienos (jei mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais – iki trečiojo mokestinių metų mėnesio 15 dienos);
II ketvirčio – iki birželio 15 dienos (jei mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais – iki šeštojo mokestinių metų mėnesio 15 dienos);
III ketvirčio – iki rugsėjo 15 dienos (jei mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais – iki devintojo mokestinių metų mėnesio 15 dienos);
IV ketvirčio – iki gruodžio 15 dienos (jei mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais – iki paskutiniojo (dvyliktojo) mokestinių metų mėnesio 15 dienos).
„Jeigu metinėje mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio suma viršija sumokėtą to mokestinio laikotarpio avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumą, apskaičiuotas skirtumas sumokamas į valstybės biudžetą iki kito mokestinio laikotarpio 6 mėnesio 15 dienos (jei mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, tai ši diena bus birželio 15 diena)“, – sakė R. Virvilienė.
Kaip apskaičiuoja
R. Virvilienė „Delfi“ taip pat pateikė formulę, pagal kurią apskaičiuojamas kreditų įstaigų apmokestinamasis pelnas.
Ji atrodo taip: „Pajamos, įtrauktos į pelno mokesčio bazę (išskyrus pozityvias pajamas) - neapmokestinamosios pajamos - leidžiami atskaitymai - ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą) = papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu apmokestinamas apmokestinamasis pelnas“.
VMI atstovė dar sakė, kad apskaičiuojant papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu apmokestinamą pelną, neatsižvelgiama į apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio sumažinimą dėl: 1) vykdomo investicinio projekto; 2) filmo ar jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų; 3) mokestinių nuostolių perėmimo iš įmonių grupės įmonių; 4) nuolatinės buveinės mokestinių nuostolių perėmimo.
„Nustatant papildomo kredito įstaigų pelno mokestį, į kredito įstaigos pajamas neįtraukiamos pozityviosios pajamos ir gauti dividendai.
Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą.
Papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu apmokestinama tik 2 mln. eurų sumą viršijanti pelno dalis“, – sakė R. Virvilienė.
Sumokės
SEB atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė sakė, kad bankas šiuo metu atlieka papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio skaičiavimus.
„Mokestį sumokėsime teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais“, – sakė ji.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sakė, kad bankas sumoka visus įstatymo tvarka privalomus mokėti mokesčius iki nurodytų terminų, įskaitant ir avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį.
„Atskleisti konkrečios šio mokesčio sumos neturime galimybės“, – pridūrė jis.
Didesnis pelno mokestis bankams įsigaliojo 2020 metų sausio 1 dieną. Standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.
Anksčiau skelbta, kad dėl papildomo pelno mokesčio bankams valstybės biudžetas per metus gali pasipildyti maždaug 20 mln. eurų.
