„Galime konstatuoti, kad kol kas koronavirusas mūsų eksportuotojų, gamintojų nenužudė, neparklupdė, ta bendra statistika yra pakankamai gera. Jeigu žiūrėtume į sektorius, kurie labai priklauso nuo importo iš Kinijos, ten ta statistika yra labai skirtinga“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, labiausiai nuo viruso nukentėjo kompiuterinių, elektroninių, optinių gaminių gamyba bei elektronikos įrangos gamyba.
„Tiesiog įmonės negali importuoti komponentų, iš karto aišku, kad įmonės negali gaminti, nes jų (komponentų. – ELTA) nėra. Antra, čia labiau liečia smulkesnį verslą – dalis įmonių susidūrė su apyvartinio kapitalo trūkumu. Gali būti taip, kad dalis įmonių negalėjo įsigyti tų brangesnių importo komponentų ne iš Kinijos, o kitų šalių“, – teigė A. Izgorodinas.
Vis dėlto, jo teigimu, atsirado sektorių, kurių įmonės laimėjo konkurencinę kovą su Kinija.
„Istoriškai taip jau susiklostė, kad kai kurios Lietuvos įmonės užperka daugiau žaliavų prieš Kinijos naujųjų metų šventes. Tam tikra prasme tai suveikė, nes šiais metais dalis įmonių nusipirko žaliavų avansu ir, nepaisant to, kad Kinijoje gamyba yra sustojusi, mūsų įmonės sausį dar galėjo pakankamai normaliai gaminti.
Kai kurie sektoriai laimėjo, nes konkurentai Kinijoje nustojo gaminti. ES gamintojai, kurie nemažai komponentų pirkdavo Kinijoje, tiesiog permetė dalį užsakymų į Baltijos šalis, taip pat ir į Lietuvą“, – Eltai sakė ekonomistas.
„Faktas, kad koronavirusas importo sutrikimų prasme paveiks ne tik Lietuvos pramonę, bet ir visą ES“, – pridūrė jis.
