Elektroninių valdžios vartų tinklalapyje suteikiama galimybė pasitikrinti, kiek praėjusiais metais kainavo asmens gydymas. Du „Delfi“ skaitytojai sutiko pasidalyti savo ataskaitomis, iš kurių matyti, kad jie į Privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) fondą sumoka kur kas daugiau, nei iš jo gauna.
Tenka primokėti
Žmogaus sveikata – labai jautri tema, todėl skaitytojų tapatybių „Delfi“ neatskleis. Pavadinkime juos Gediminu ir Kastyčiu.
Kaip nurodoma Kastyčio ataskaitoje, jis 2019 metais vieną kartą lankėsi poliklinikoje pas bendrosios praktikos gydytoją. Paskui jam teko įsigyti medžiagų ir vaistų už 31,51 euro, tai reikėjo padengti pačiam.
Daugiau jokių išlaidų iš PSDF biudžeto Kastyčio sveikatos priežiūros reikmėms 2019 metais nebuvo.
Pašnekovas papasakojo, kad pernai vieną kartą lankėsi pas odontologą ir sumokėjo 60 eurų. Vyras taip pat reguliariai vartoja vaistus, kurie per metus atsieina 120 eurų. Kastytis dar pridūrė, kad įvairiems kitiems vaistams per metus išleidžia dar maždaug 45 eurus.
Bendrai Kastytis sveikatai prižiūrėti 2019 metais išleido maždaug 250 eurų, tačiau nė cento jų nepadengė PSDF.
Vyras nurodė, kad dirba su individualios veiklos pažyma, todėl PSD įmokas moka savarankiškai. 2019 metais minimali mėnesinė įmoka siekė 38,74 euro, tad Kastytis per metus sumokėjo 464,88 euro.
Gediminas dirba pagal darbo sutartį ir jam PSD įmokos skaičiuojamos nuo atlyginimo popieriuje, t. y. 6,98 proc.
2019 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalyje buvo 1317,6 euro popieriuje (834,3 euro į rankas). Tad Gediminas per metus į PSDF sumokėjo apie 1104 eurus.
Tačiau kaip rodo jo Valstybinės ligonių kasos (VLK) ataskaita, vyras iš PSDF 2019 metais gavo 267,37 euro. Dar 379 eurus padengė jo privatus draudimas. Pašnekovas papasakojo, kad pernai lankėsi pas odontologą ir sumokėjo 150 eurų, dar maždaug 120 eurų per metus jam reikia reguliariai vartojamiems vaistams. Gediminas negalėjo tiksliai įvardyti sumos, kurią išleidžia kitiems vaistams, nes vaistinėje perka ne tik juos.
„Verta paminėti, kad man 2019 metai buvo išskirtiniai. Patekau į avariją, o po jos liko šiek tiek pasekmių“, – apie išlaidas sveikatai sakė Gediminas.
Bendrai Gediminas sveikatai prižiūrėti išleido per 916 eurų – beveik tiek pat, kiek sumokėjo į PSDF. Tačiau fondas padengė tik ketvirtadalį jo išlaidų.
Brangios operacijos
VLK pranešime rašoma, kad ne vieną, panorusį sužinoti, kiek realiai kainuoja sveikatos priežiūra, gali nustebinti gana didelės iš PSDF šiam tikslui skiriamos sumos.
„Pavyzdžiui, kataraktos operacijos su lęšiuku kaina siekia 400 eurus, apendicito – nuo 850 iki 1,5 tūkst. eurų, tulžies pūslės akmenų pašalinimas laparoskopu – nuo 1,1 iki 2,2 tūkst. eurų.
Tačiau yra ir gerokai brangesnių operacijų. Štai širdies operacijos kaina gali siekti nuo 5,6 tūkst. iki kone 13 tūkst. eurų, insulto ir kitų galvos smegenų sutrikimų gydymas – iki 11 tūkst. eurų, inksto transplantacija ir gydymas atsieina beveik 22 tūkst. eurų, širdies transplantacija – per 125 300 eurų.
Gydantis krūties vėžį vien vaistų kaina vienai pacientei per metus gali siekti nuo 22 tūkst. iki beveik 70 tūkst. eurų. Onkohematologinių vaistų kaina vienam ligoniui gali svyruoti nuo 60 tūkst. iki 70 tūkst. eurų per metus. Pernai naujai pradėti kompensuoti vaistai antrojo tipo cukriniam diabetui gydyti metams vienam žmogui atsieina 400 eurų“, – dėstoma jame.
VLK specialistai informuoja, kad šiemet PSDF sudaro 2,3 mlrd. eurų.
Pagrindinė jo dalis sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – beveik 1,51 mlrd. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms skirta apie 359 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – beveik 64 mln. eurų, ortopedijos techninėms priemonėms – daugiau nei 13,5 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms išlaidoms – daugiau kaip 132 mln. eurų.
VLK duomenys rodo, kad pernai vidutinė vieno dirbančiojo įmoka buvo 998 eurai, savarankiškai įmokas mokančio asmens – 432 eurai, už pensininkus, vaikus ir kitus valstybės draudžiamuosius į PSDF vidutiniškai įmokėtas 321 euras.
Pavyzdžiui, už valstybės draudžiamuosius gautos valstybės biudžeto įmokos užpernai iš viso sudarė 499 mln. eurų, o faktinės išlaidos už šiuos apdraustuosius per tą patį laikotarpį siekė 1,24 mlrd. eurų arba net 2,5 kartų daugiau, nei buvo įmokėta.
Išlaidos didėja
Statistikos departamentas pernai gruodį paskelbė duomenis apie 2018 metų sveikatos priežiūros išlaidas Lietuvoje. Jie rodo beveik 9 proc. padidėjimą.
„Einamosios sveikatos priežiūros išlaidos 2018 m. sudarė beveik 3 mlrd. eurų ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 238 mln. eurų, arba 8,7 proc.“, – rašoma pranešime, kuriame remiamasi išankstiniais duomenims.
Nurodoma, kad vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūros reikmėms 2018 metais vidutiniškai buvo išleista 1062 eurai, tai 94 eurais (9,7 proc.) daugiau nei 2017 metais ir 162 eurais (18 proc.) daugiau nei 2016 metais.
„2018 metais einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų lyginamoji dalis sudarė 6,6 proc. (2017 metais – 6,5 proc.) bendrojo vidaus produkto.
Daugiau nei trečdalis (35,6 proc., arba 1 057,8 mln. eurų) sveikatos priežiūros išlaidų teko ligoninėms.
Šios išlaidos, palyginti su 2017 metais, padidėjo 109,2 mln. eurų, arba 11,5 proc.
Mažmeninės prekybos įmonėms ir kitiems medicinos prekių tiekėjams (vaistinėms, optikoms ir kt.) teko 26,9 proc. (799,9 mln. eurų) einamųjų išlaidų, palyginti su 2017 metais, jos padidėjo 0,8 proc.
Ambulatorinėms sveikatos priežiūros įstaigoms teko 729,5 mln. eurų, arba 24,5 proc., sveikatos priežiūros išlaidų. Tai 97 mln. eurų, arba 15,3 proc., daugiau nei 2017 metais“, – informuoja departamentas.
Taip pat nurodoma, kad didžiąją dalį (67,1 proc.) einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų sudarė valdžios sektoriaus (įskaitant privalomąjį sveikatos draudimą) išlaidos, namų ūkių tiesioginiai mokėjimai – 31,6 proc., kitų sveikatos priežiūros finansavimo programų išlaidos – 1,3 proc.
Svarbiausias sveikatos priežiūros finansavimo šaltinis yra privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 2018 metais jos sudarė 40,6 proc. visų sveikatos priežiūros finansavimo programų pajamų.
Kitos vidaus pajamos (iš namų ūkių, bendrovių ir pelno nesiekiančių institucijų) sudarė 32,6 proc., 25,2 proc. pajamų buvo pervedimai iš valdžios sektoriaus vidaus pajamų, 1,6 proc. – kitos pajamos.
