Buvę „Grigeo Klaipėda“ vadovai kaltinami nepagrįstu bendrovės piniginių lėšų mokėjimu bei sistemingu veikimu prieš bendrovės interesus, taip pat netinkamu jiems priklausančių pareigų vykdymu, kuris truko aštuonerius metus – nuo 2011 iki 2019 metų pavasario.

Ieškinyje „Grigeo Klaipėda“ nurodo, kad buvęs įmonės generalinis direktorius V. Beržonskis kartu su buvusiu įmonės „Algol Chemicals“ vykdomuoju direktoriumi Vaidotu Kizelevičiumi sudarė ir įgyvendino „Grigeo Klaipėda“ produkcijai reikalingo krakmolo tiekimo schemą, tokiu būdu siekdami turtinės naudos įmonėms „ChemTrade“ ir Airijoje registruotai „Sago Industries Limited“, kurios akcininkė buvo minėtoji įmonė.

„ChemTrade LT“ buvo įkurta 2011 metų gegužės mėnesį ir nuo to laiko iki 2019 metų pavasario per šią įmonę buvo perkamos įvairios cheminės medžiagos popieriaus fabrikui, taip pat ir dažai bei krakmolas. Ši įmonė 2014–2015 m. laikotarpiu bendrovei „Grigeo Klaipėda“ buvo įsipareigojusi tiekti kartono gamyboje naudojamą tapijokos krakmolą, nors, kaip paaiškėjo vėliau, realiai tiekė pigesnį kviečių krakmolą. 2015 m. rugsėjį tiekimą perėmė įmonė „Sago Industries Limited“, kuri krakmolą tiekė iki 2019 m.

Buvęs „Grigeo Klaipėda“ gamybos direktorius J. Garalis buvo tas asmuo, kurio sprendimu „Grigeo Klaipėda“ produkcijai gaminti turėjo būti tiekiamas būtent tapijokos krakmolas, nors kitų įmonių atlikti tyrimai rodo, kad jokių objektyvių priežasčių tam nebuvo, o kartono gamybai įmonė faktiškai naudojo vien pigesnį kviečių krakmolą.

„Grigeo Klaipėda“ teigimu, J. Garalis neabejotinai žinojo, kad vietoj tapijokos bendrovei buvo tiekiamas kviečių krakmolas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad toks „Grigeo Klaipėda“ akivaizdžiai nuostolingas tiekimas būtų nutrauktas. Bendrovės patirti nuostoliai dėl to, kad vietoj brangesnio tapijokos krakmolo 2014–2019 m. laikotarpiu „ChemTrade“ ir „Sago Industries Limited“ tiekė pigesnį kviečių krakmolą, sudaro 1,4 mln. eurų.

Su J. Garaliu ir V. Beržonskiu darbo sutartis „Grigeo Klaipėda“ nutraukė praėjusiais metais, nustačius jų neteisėtos veiklos faktus. 2019 m. vasarą bendrovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo dėl buvusių vadovų veiksmų, apimančių „Grigeo Klaipėda“ turto iššvaistymą ir jai padarytą žalą. 2019 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismui pateiktas „Grigeo Klaipėda“ ieškinys dėl 1,3 mln. eurų žalos atlyginimo.

„Grigeo Klaipėda“ vidinis tyrimas atskleidė, kad buvusiems vadovams V. Beržonskiui ir J. Garaliui taikytina atsakomybė ir už netinkamą nuotekų valymą. Komisijos išvadose teigiama, kad sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į įmonės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, buvo priimti tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovavo V. Beržonskis, o gamybos vadovo pareigas užėmė J. Garalis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)