Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas Seimo spaudos konferencijoje teigė, kad ketvirtadienį Seime užregistruotos naujos pataisos, reglamentuojančios didesnę darbdavių atsakomybę už Darbo kodekso pažeidimus.

„Esame pakilę visuose verslo aplinkos vertinimo reitinguose. 11 vietoje pasaulyje pagal „Doing Business“ indeksą, taigi dabar idealiausia proga pakalbėti apie pakankamai seniai nekeistas baudas už darbo teisės pažeidimus.

Dabartinė verslo aplinka ir priežiūra remiasi esmine prielaida: mes pasitikime verslu ir stengiamės, kad ta aplinka būtų konsultacija, kad reguliavimo griežtumo būtų kuo mažiau. Tačiau darbdaviai naudojasi šia situacija, kaip matome iš garsaus vamzdžio skandalo aplinkosaugoje. Pakankamai lankstus reguliavimas sudarė prielaidas tokiems pažeidimams“, – konferenciją pradėjo T. Tomilinas.

Anot jo, egzistuojančios 40–70 Eur baudos už reikšmingus darbo teisės pažeidimus sudarė prielaidas didėti įtampoms darbo rinkoje.

Tomas Tomilinas

„Manome, kad šiek tiek kilstelėjus baudas sudarysime geras prielaidas darbo teisės pažeidimų prevencijai. Tai yra plintantis socialinis virusas – girdime tūkstančius pranešimų iš statybų, transporto sektorių apie nedeklaruoto darbo atvejus. Didėjančios baudos – skiepas, kuris galėtų reikšmingai pagerinti socialinių standartų kritimo problemą ir pakeisti situaciją“, – akcentuoja Seimo narys.

Siūlo didinti baudas 2–3 kartus

Kaip jis pažymi, siūloma keisti Administracinių nusižengimų kodekse numatytas baudas: dvigubai didėtų baudos už darbo saugos ir sveikatos normų pažeidimus, triskart didėtų minimalios baudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, reikšmingai didėtų baudos už komercinės ūkinės veiklos pažeidimus, kai vykdoma nedeklaruota individuali veikla. Taip pat siūloma didinti baudas neblaiviam darbuotojui darbo vietoje.

Pagal naująjį siūlymą, darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas darbdaviams užtrauktų baudą nuo 240 iki 880 eurų. Padarius pakartotinį pažeidimą įmonėms grėstų bauda nuo 1,4 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.

Nustačius kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, darbdaviams būtų skirta bauda nuo 300 iki 1,45 tūkst. eurų.

Tokia pati bauda darbdaviams būtų skirta už pažeidimus, susijusius su darbo laiko apskaita.


Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtrauktų baudą nuo 390 iki 1,1 tūkst. eurų. Vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą, asmeniui užtrauktų baudą nuo 780 iki 1,1 tūkst. eurų.

Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui darbuotojui užtrauktų 60-90 eurų baudą. Tokia pati nuobauda būtų skirta, jei darbuotojas vengtų pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo.

Šios administracinių nusižengimų nuostatos įsigaliotų nuo liepos 1 d.

Kukuraitis: daugėja mirtinų atvejų darbe

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pridėjo, kad specialistai stebi įtampas darbo rinkoje – darbdaviai nuolat skundžiasi, kad trūksta darbuotojų. Kaip jis pažymi, Užimtumo tarnyboje yra nemažai prisiregistravusių asmenų, bet darbdaviai jų nepriima, kad užpildytų darbo vietas. Todėl esą ieškomi kiti sprendimai – Lietuvoje pakankamai aukštas imigravusių darbuotojų skaičius, kuris sparčiai auga.

Linas Kukuraitis

„Keičiasi demografinės tendencijos. Nemažai užsieniečių yra Lietuvoje, auga savarankiškai dirbančiųjų skaičius, laikino įdarbinimo darbų sąrašas plečiasi“, – darbo rinkos pokyčius vardija L. Kukuraitis.

Anot jo, šie pokyčiai sukuria tam tikras sąlygas, kad kai kuriai darbdaviai manipuliuoja užimtumo sistema. O tai esą kuria šešėlinius sprendinius – įmonės mažiau deklaruoja darbą, pasirašo kitokio tipo sutartis.

„Tai turi tiesioginę įtaką darbuotojų saugumui. Darbuotojų sveikata ir saugumas – darbuotojų ir darbdavių rūpestis. Skaičiai rodo, kad jis yra sustojęs. Trejus metus iš eilės nematome gerėjančių tendencijų. Mirtinų atvejų skaičiai išliko nepakitę nuo 2017 metų – fiksuojame neigiamas tendencijas. Pernai fiksuoti 24 mirtini atvejai darbe“, – akcentuoja ministras.

Anot ministro, baudų minimalios ribos – juokingos. „Pavyzdžiui, dėl neblaivumo darbo vietoje asmeniui išrašoma 15 eurų bauda, tai visiškai jokia pamoka, o paskata toliau taip elgtis. Jei darbdavys neįvertina profesinės rizikos ir nepritaiko priemonių, dažniausiai jam išrašoma 40 eurų bauda. Kokios čia paskatos, kad situacija keistųsi?“ – stebėjosi ministras.

„Mūsų ekonomika auga, šie eurai atrodo labai juokingai, lyginant kokio masto gali būti pasekmės. Siūlomi baudų padidinimai, kad būtų didinamos 2–3 kartus minimalios ribos. Baudos turėtų būti tokios, kad darbdaviams neapsimokėtų nelegalus darbas ir nedeklaruota veikla“, – pabrėžia L. Kukuraitis.

VDI: atgrasančios priemonės neveikia

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Jonas Gricius paaiškina motyvus, kodėl reikia didinti baudas. Jis pateikia pavydį:

„Administracinių nusižengimo normos – pasenusios. Socialinė įtampa ir pažeidimų pobūdis nemažėja. Jei Lietuvoje turime apie 100 tūkst. įmonių, tai per metus fiksuojame 25 tūkst. pažeidimų. Atgrasančios priemonės neveikia. Atsiranda tolerancijos riba, kuri nesuprantama“, – pažymi J. Gricius.

VDI vadovas teigia, kad pažeidimų pobūdis įvairus, tad sankcijų dydis išplėstas per visus straipsnius: dėl bendrosios darbo saugos, darbo laiko apskaitos nefiksavimo, darbo užmokesčio tvarkos pažeidimo, individualiai vykdančių asmenų veiklos ar nedeklaruoto darbo.

„Darbo inspekcija nekeičia savo pozicijos, nereikia suprasti, kad įsivyraus baudimo politiką. Mes laikomės dviejų žingsnių politikos: pirmiausia – patarimas, įspėjimas, rekomendacija arba geranoriškas siūlymas ištaisyti pažeidimus. Antras žingsnis – atgrasymo priemonė – nuobauda. Mūsų ir įstatymo turi klausyti ir gerbti. Mes tai pasieksime“, – akcentuoja VDI vadovas.

Inga Ruginienė

Ruginienė siūlo imti pavyzdį iš švedų

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė konferencijoje kalbėjo griežtesniu tonu. Ji pateikė, kaip pabrėžė, skandalingą informaciją:

„Vien šiais metais per du mėnesius darbo vietose žuvo 7 žmonės. Manau, kad tai rodiklis, kuris turi priversti mus visus pasižiūrėti į šią situaciją visai kitaip. Antras dalykas – neseniai Kaune nuskambėjo darbuotojų iš Turkijos pavyzdys. Galiu pasakyti, kad tik profsąjungų dėka buvo atliktas tyrimas statybvietėse. Ką mes pamatėme? Po mėnesio Darbo inspekcija ištyrė ir rado pažeidimų: nesumokėtas atlyginimas iki 5 mėnesių, taip pat nustatė, kad įmonė nevykdė darbo saugos reikalavimų. Už pažeidimų visumą skyrė 150 eurų baudą.

Ar iš tiesų įmonėms apsimoka vykdyti teisės aktų reikalavimus, kai jie daugiausiai gali gauti kelių eurų baudą? Tokių atvejų buvo ne vienas. Buvo stambių įmonių, kurios nesilaiko darbo ir poilsio režimo, nemato poreikio susitarti. Darbdaviai sako, kad jie gali mokėti kas mėnesį 40–70 eurų baudas ir nenori eiti civilizuoti keliu“, – akcentuoja I. Ruginienė.

Profsąjungų atstovė siūlo, jei įmonėje nustatomas pažeidimas, pasinaudoti švedų pavyzdžiu – turi įvykti staigus darbo proceso sustabdymas, kol darbdavys neištaisys savo klaidų ir nepradės vykdyti teisės aktų.

„Deja, tokių stabdymo atvejų Lietuvoje negirdėjau. Būtina papildyti teisės aktus šia priemone. Kitas dalykas – baikime žaisti juokingomis baudomis. 40 ar 100 eurų bauda – nepakankama. Imkime pavyzdį iš Vakarų Europos: bauda turi būti 1 proc. nuo įmonės apyvartos. Bauda turi būti atgrasanti, o ne kelianti juoką“, – akcentuoja I. Ruginienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (88)