Į Briuselį atvykę ES valstybių vadovai naktį į penktadienį miegojo nedaug. Paskutinis Lietuvos prezidento susitikimas įvyko 4 val. ryto su deryboms pirmininkaujančiu Europos vadovų tarybos pirmininku Charles’iu Micheliu. Teigiama, kad daug diskusijų dėl Lietuvos reikalavimų nebuvo – mat bendrai visos derybos įstrigo. „Taupusis ketvertas“ – Austrija, Nyderlandai, Danija ir Švedija – blokuoja bet kokį sutarimą dėl bendro biudžeto dydžio.

Šios šalys, kurios vienos daugiausiai sumoka į ES biudžetą, siekia, kad DFP būtų 1 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų. Ch. Michelio pateiktame pasiūlyme numatoma, kad biudžetas bus 1,074 proc. (1,084 trln. eurų). Anksčiau Europos Komisija siūlė dar didesnį DFP – 1,11 proc. (1,105 trln. eurų), o Europas Parlamentas – net 1,3 proc. Lietuva pasisako už didesnį ES biudžetą, bet dėl to didelių vilčių neturi.

Iki paryčių trukusios derybos su „taupiuoju ketvertu“ rezultatų neatnešė. Diplomatų teigimu, Ch. Micheliui nepavyko nei įtikinti, nei suskaldyti ketvertuko. Penktadienio ryte situacija atrodė nepakitusi ir dalis diplomatų bei žurnalistų jau ruošėsi pakuotis lagaminus.

„Jei šalys nepakeis savo pozicijos, mes tikriausiai skrisime namo šiandien. Nėra apie ką kalbėti“, – teigė Čekijos premjeras Andrejus Babišas.

Vis dėlto link pietų situacija pradėjo keistis. Valstybių vadovų vairuotojams liepta „išjungti automobilių variklius“ po to, kai į „taupiojo ketverto“ susitikimą įstraukė du Europos sunkiasvoriai – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Jausmas buvo toks, kad nebus net kompromisinio pasiūlymo, nes pozicijos labai išsiskiria. Bet dabar, kai plenarinė sesija atidėta, vyksta bandymas pastatyti tiltą tarp „taupiojo ketverto“ ir kitų“, – politico.eu teigė vienas pareigūnas.

„Financial Times“ teigia, kad deramasi dėl DFP sumažinimo iki 1,03-1,05 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų.

Eurai

Susitarimo dėl DFP paieška jau ir taip vėluoja, o jei nepavyks sutarti nukentės visos šalys ir ES laukia paralyžius, teigia Europos pareigūnai.

„Jei nebus susitarimo dėl ES biudžeto, tuomet išvis nebus Sanglaudos, užsienio politikos ir kitų gyvybiškai svarbių programų“, – teigė aukštas Europos Komisijos pareigūnas.

Europos Parlamentas, nors ir neigiamai įvertino Ch. Michelio pasiūlymą dėl DFP, bet irgi prisijungė prie spaudimo – trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame piešiamas beveik apokaliptinis vaizdas: jei ES lyderiai nesutars, tuomet esą „vienas milijonas jaunų žmonių negalės pasinaudoti „Erasmus+“ programa; 5 tūkst. mokslininkų darbo vietų per mėnesį neliks; 100 tūkst. projektų ES regionuose įstrigs; bus paveikti infrastruktūros projektai, tokie kaip „Rail Baltica“.

Lietuvai naujausias Ch. Michelio pasiūlytas DFP palankesnis nei iki šiol buvęs Suomijos, bet, oficialių pareigūnų teigimu, jis vis tiek neatitinka Lietuvos poreikių, nes ES lėšos Lietuvai, lyginant su 2014-2020 m. ES biudžetu, mažėja apie 1,6 mlrd. eurų.

Tiesa, naujausias DFP pasiūlymas numato, kad Sanglaudos politikos fondas (pinigų, skiriamų nuo kaimo mokyklų renovavimo iki investicijų į pramonę) Lietuvai mažės „tik“ 24 proc. (suomių pasiūlymas numatė 27 proc. mažėjimą), t.y. šiek tiek daugiau nei 1,7 mlrd. eurų (nuo maždaug 7,4 iki 5,6 mlrd. eurų). Kartu siūloma sumažinti reikalavimą nuo 30 iki 25 proc. iš valstybės biudžeto kofinansuoti Sanglaudos projektus (išskyrus Vilniaus regioną, kurio rodikliai galima sakyti „kalti“ dėl to, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui viršijo 75 proc. ES vidurkio ir dėl to taip smarkiai nurėžiamos Sanglaudos lėšos).

Taip pat Ch. Michelio pasiūlyme atsižvelgiama į gyventojų emigraciją – naujienų agentūros BNS teigimu, pritaikius nustatytą formulę Lietuvai papildoma parama dėl šio faktoriaus siektų apie 180 mln. eurų. Be to, Lietuvai iki 14 porc.mažinamas reikalavimas kofinansuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Kartu siūloma galimybė laisviau skirstyti ES pinigus, nuo 2022 m. nuosekliai didinti išmokas žemdirbiams, tam tikrą paramą, kaip eurozonos valstybei bei 97 mln. eurų iš Teisingos pertvarkos mechanizmo, skirto Europos žaliojo kurso įgyvendinimui.

Vis dėlto tai Lietuvos ne visai tenkina.

„Pirmiausia Sanglaudos fondų atitinkamas finansavimas. Taip, ledus pralaužėme, pirmas darbas padarytas ir šiek tiek lėšos perskirstytos mūsų naudai, bet to nepakanka. Labai gerai, kad buvo atsižvelgta į mūsų depopuliaciją arba kitaip gyventojų skaičiaus mažėjimo argumentą, bet tai kas buvo pasiūlyta – 71 ar 72 eurai žmogui per metus – tai nėra ta suma, į kurią mes orientuotumėmės. Kitas dalykas – tiesioginės išmokos žemdirbiams. (...) Reikalavimai sulyginti, konverguoti tiesiogines išmokas prie ES lygio yra visiškai logiška“, – dar ketvirtadienį teigė G. Nausėda.

Taip pat Lietuva norėtų gauti daugiau pinigų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui (siūloma 490 mln. eurų (6,8 proc. mažiau nei 2014-2020 m.) ir Kaliningrado tranzitui (siūloma 139 mln. eurų (11,5 proc. mažiau nei 2014-2020). Lietuva Ignalinai prašė apie 700 mln. eurų, o Kaliningradui – 215 mln. eurų.