Trečiadienį JK Vyriausybė paskelbė, kad nuo 2021 m. planuoja nebeįsileisti nekvalifikuotų darbuotojų ir visų migrantų, nemokančių anglų kalbos. JK ketina nutraukti pigios darbo jėgos srautą iš Europos Sąjungos (ES) valstybių ir gerokai sumažinti užsieniečių, dirbančių gamyklose, sandėliuose, viešbučiuose ir maitinimo įstaigose, skaičių.

Sausio 31-ąją iš ES pasitraukusi JK pristatė naują taškais paremtą imigracijos sistemą, pagal kurią nutraukiamas laisvas žmonių judėjimas, o pirmenybė teikiama aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams.

Tuo metu lietuviškos įdarbinimo agentūros šią žinią vertina skeptiškai ir ramina, kad nežymių pokyčių nuo kitų metų gali tikėtis tik nauji atvykę darbuotojai. Tiesa, kol kas nei darbuotojai, nei verslininkai esą nepanikuoja.

Anot agentūrų atstovų, apskritai ši britų idėja yra sunkiai įgyvendinama, mat JK verslas ar net visa ekonomika dėl tokių sprendimų galėtų žlugti.

Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
Foto: PA / Scanpix

Vadina utopine idėja

Įdarbinimo agentūros „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė tokią JK Vyriausybės idėją laiko utopija, mat ją įgyvendinus britai sužlugdytų patys save. Anot jos, JK ekonomikos pagrindas – nekvalifikuotas darbas, kuris paklausiausias tarp lietuvių ir kitų Rytų Europos gyventojų.

„Kai perskaičiau, nusišypsojau ir ėjau toliau dirbti savo darbų. Ši idėja man atrodo visiškai utopinė, jos įgyvendinimu tikrai netikiu. Jei ją ir įgyvendins, manau, kad palaipsniui atsiras vis daugiau išimčių arba spragų, kuriomis bus galima pasinaudoti ir apeiti įstatymą. Pavyzdžiui, pateiks formalumą, kad žmogus vyksta dirbti neva kvalifikuotą darbą“, – svarsto ji.

„JK turime daug ir įvairių pasiūlymų. Turime ir kvalifikuotų darbų, bet visą pagrindą sudaro nekvalifikuotas darbas: viešbučiuose, kur atlyginimai nesiekia nurodytos ribos, ar fabrikuose, kur nereikia anglų kalbos“, – vardija G. Januškaitė.

Kaip skelbiama JK Vyriausybės paviešintame dokumente, norintis atvykti dirbti į JK asmuo turės turėti darbo pasiūlymą su minimalia metine 25,6 tūkst. svarų alga, nors išimtiniais atvejais minimali metinė alga galės siekti 20,48 tūkst. svarų, ypač tose srityse, kur bus jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, pavyzdžiui, slaugos sektoriuje.

G. Januškaitės nuomone, panašių darbo sričių sąrašas plėsis, todėl iš esmės nebus realaus praktinio efekto.

„Jeigu šis įstatymas būtų įgyvendintas, visa Jungtinės Karalystės ekonomika žlugtų, taip pat ir visos įmonės, nes ekonomikos pagrindas – nekvalifikuotas darbas, t. y. gamybinės įmonės, žemės ūkio sektorius“, – aiškina pašnekovė.

Foto: Sputnik / Scanpix

Britai šių darbų nedirbs

„Darbai svetur“ vadovė pateikia praktinį pavyzdį, kad įgyvendinus idėją iš ES nebeįsileisti nekvalifikuotos darbo jėgos, nebeliks kam šių darbų dirbti.

„Jau ne kartą Didžiojoje Britanijoje vyko eksperimentai, kuriuos transliavo vietinė televizija. Buvo kalbinamos žemės ūkio sektoriaus ar gamybos įmonės, t. y. fabrikai, sandėliai, – ką jos darytų, jei nebegalėtų samdyti žmonių iš Rytų Europos. Verslininkai atsakė, kad jų 80–90 proc. darbuotojų sudaro atvykėliai iš šių šalių ir jie tikrai sužlugtų, nes britai tokių darbų nenori dirbti.

Gatvėse taip pat buvo apklausiami vietiniai žmonės. Jiems buvo pateiktas nekvalifikuoto darbo pasiūlymas ir klausiama, už kiek sutiktų jį dirbti. Britai įvardijo trigubai didesnę algą, nei siūloma. Išgirdę realią sumą, kurią siūlo darbdavys, pradėjo juoktis ir atsakė, kad geriau sėdės namie ant sofos, gaus pašalpą, nei kad eis dirbti tokį sunkų darbą. Tai buvo akivaizdus praktinis įrodymas, kad britai tokių darbų nedirbs“, – pasakoja G. Januškaitė.

Anot pašnekovės, jei įmonės norėtų prisivilioti britų darbuotojų, jos turėtų nepagrįstai kelti atlyginimus, kas verslininkams būtų itin dideli kaštai.

Žuvies fabrikas

Agentūra jau seniai pakeitė kryptį

Vis dėlto, jei šis siūlymas įsigaliotų, įdarbinimo agentūros veikloje niekas esą nepasikeistų, nes lietuviška įmonė tam pradėjo ruoštis jau nuo pat „Brexit“ paskelbimo, t. y. prieš ketverius metus. Agentūra neva jau seniai persiorientavo ir dažniau dairosi į kitas šalis, tokias kaip Olandija, Vokietija ir Belgija.

„Klausimas, ar su šiuo projektu nebus tas pats, užtruks kokius ketverius metus, kol jį įgyvendins. Mes iš anksto numatėme, kad tai yra rizikos faktorius ir kad turime keisti veiklos kryptį, t. y. orientuotis į kitas šalis, atsižvelgti į žmonių pageidavimus. Kilus panikai dėl „Brexit“, susidomėjimas JK jau seniai išblėso. Žmonės tiek nebevažiuoja dirbti, kiek anksčiau, ir JK seniai nebėra pirmoje vietoje iš prioritetinių pasirinkimų“, – pažymi G. Januškaitė.

Tačiau, anot jos, JK vis dar yra nemažai darbo pasiūlymų, ir įmonių atstovai Lietuvoje dairosi darbuotojų.

„Įmonių atstovai iš Jungtinės Karalystės pas mus atskrenda ieškoti darbuotojų, mes dirbame su jais toliau, žmonių randame. Tik kad reikia įdėti daugiau pastangų, nes žmonės patys nebesiveržia. Jiems daugiau riekia pasakoti apie pokyčius, komentuoti įstatymus, įrodyti, kad dar nėra ko bijoti, ir jis tikrai ten dar gali važiuoti ir užsidirbti“, – dėmesį atkreipia pašnekovė.

Ji taip pat priduria, kad lietuviai jau pasimokė iš ankstesnių pamokų, mat suprato, kad užsitęsus „Brexit“ procesui be reikalo tiek panikavo. Panika neva kilo 2016 m. paskelbus referendumą dėl JK narystės Europos Sąjungoje. „Lietuviai dabar atsargiau vertina informaciją, nėra taip, kad aklai tiki pokyčiais, nes mato, kiek laiko vyko „Brexitas“, – tikina „Darbai svetur“ vadovė.

Anot jos, įmonės į tokias JK kalbas taip pat reaguoja ramiai. „Pamenu, kai pernai JK darbdaviai atvyko, ir mes jų klausėme, ar bus kokių pokyčių. Jie mus ramino, kad nieko nebus. Bet kokiu atveju bus pereinamasis periodas. Gal jie (britų darbdaviai – aut. past.) kažką ir ruošiasi, tačiau iš to, ką jie pateikia mums, ir kai matome, kad jų planai nesikeičia, – atvyksta į Lietuvą ir ieško lietuvių, – panašu, kad jie patys nelabai tuo tiki“, – svarsto pašnekovė.

Panikos ir pokyčių nėra

Kad JK darbdaviai ir lietuvių darbuotojai nepanikuoja, sutinka ir kitos Lietuvos įdarbinimo agentūros „Darbai Anglijoje“ vadybininkas Marius.

„Pirmadienį kalbėjome su vienos didžiausių Anglijos kompanijų personalo skyriaus vadovu. Net ir didelių įmonių vadovai kol kas neturi rekomendacijų ir komentarų, kaip viskas vyks. Tokiame konsultaciniame lygmenyje jokios patvirtintos informacijos šiuo klausimu tikrai nėra“, – tikina jis.

Pašnekovas akcentuoja, kad iki šių metų gruodžio 31 d. nėra ir nebus visai jokių pasikeitimų, mat Didžioji Britanija įsipareigoja laikytis visų ES teisės aktų, tad visi ES piliečiai be jokių apribojimų gali toliau dirbti ir gauti socialines išmokas.

Politinės deklaracijos, o ne realūs veiksmai

„Kas bus po gruodžio 31 d. realiai niekas dar nežino, nes turi įvykti ES ir Didžiosios Britanijos derybos dėl prekybos sutarčių. Ši taškų sistema yra labiau derybinė pozicija, kadangi ES norės, kad būtų laisvesnis darbuotojų judėjimas, kad Anglija visiškai neužsidarytų. Manau, todėl tai yra labiau politinės deklaracijos, o ne realūs veiksmai“, – svarsto agentūros vadybininkas.

Jis įsitikinęs, esminių apribojimų neturėtų būti, mat netgi šiuo metu didžiojoje dalyje Anglijos sandėlių trūksta nekvalifikuotos darbo jėgos. „Jei britai įves esminius apribojimus, jų ekonomikai tai būtų labai skaudu, nes rytų europiečiai – labiausiai vertinami darbdavių“, – priduria vadybininkas Marius.

Anot „Darbai Anglijoje“ atstovo, tokių šalių kaip Indija ir Pakistanas darbuotojai nesiima nekvalifikuotų darbų, todėl didžioji dalis darbų JK paremti rytų europiečių darbo jėga.

„Prieš „Brexito“ balsavimus buvo oficialių paskaičiavimų, kad britams atvėrus sienas Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos piliečiams, Didžiajai Britanijai buvo sukurta apie 15 mlrd. svarų nauda, o išlaidos – tik 5 mlrd. Bet kokiu atveju rytų europiečiai duoda didesnę naudą“, – pabrėžia pašnekovas.

Kaip jis vardija, patys paklausiausi darbai tarp lietuvių – sandėliuose, t. y. užsakymų surinkimas, komplektavimas, pakavimo, pakrovimo, prekių išdėliojimo darbai, etikečių klijavimas ir t. t. Šiems darbams esą nereikalinga patirtis, kai kur nėra būtinos ir anglų kalbos žinios.

Foto: Vida Press

Vadybininkas Marius pažymi, kad yra kategorija darbų, kurių lietuviai nenori dirbti, t. y. žemės ūkio darbai. „Atsivėrus sienoms, tai buvo pakankamai paklausūs darbai. Dabar lietuviai jau nebevažiuoja ir nesirenka žemės ūkio, nes nori švaresnių darbų“, – pastebi pašnekovas.

Norėdami įsidarbinti JK turėsite surinkti 70 taškų

„Delfi“ primena, kad sausio 31-ąją iš ES pasitraukusi JK pristatė naują taškais paremtą imigracijos sistemą, pagal kurią nutraukiamas laisvas žmonių judėjimas, o pirmenybė teikiama aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams.

Ši sistema pakeis ankstesnes imigracijos taisykles, kurių JK laikėsi kaip ES narė.
JK sienų kontrolė buvo vienas iš klausimų, privertęs rinkėjus palaikyti išstojimą iš ES 2016 m. „Brexit“ referendume.

Gruodį vykusiuose parlamento rinkimuose nugalėjo premjero Boriso Johnsono konservatoriai, todėl planas turėtų sulaukti palaikymo parlamente.

Vyriausybė siūlo, kad kiekvienas JK dirbti norintis užsienietis surinktų 70 taškų, kad jo prašymas suteikti leidimą dirbti šalyje būtų svarstomas. Įvairūs imigrantų sugebėjimai ir įgūdžiai suteiktų skirtingą skaičių taškų.

Iš viso 20 taškų darbo imigrantai gali surinkti už jiems mokamą darbo užmokestį. 20 taškų gaus tie žmonės, kurių darbo užmokestis sieks mažiausiai 25,6 tūkst. svarų sterlingų per metus. Gaunantys minimalų atlyginimą (20,48 tūkst. svarų per metus) surinks 0 taškų šioje kategorijoje.

Taip pat 20 taškų imigrantai galės surinkti už „tinkamą kvalifikacijos lygį“, o dar 20 – už anglų kalbos mokėjimą „reikalaujamu lygiu“.