Uosto direkcija reaguoja į ketvirtadienį LRT Tyrimų skyriaus paskelbtą medžiagą, jog uostas iš pavojingo dumblo aikštelės į Kuršių marias septynerius metus leido nuotekas su gyvsidabriu neturėdamas reikiamo leidimo.

„Atsakingai pareiškiame, kad Uosto direkcija sandėliuojant užterštą gruntą saugojimo aikštelėje, Kuršių marių neteršia. Į Kuršių marias gali patekti tik tų pačių Kuršių marių vanduo, jokie kiti cheminiai junginiai, kurių nėra Kuršių marių vandenyje, į jas nėra išleidžiami. Aikštelėje saugomas visas gruntas, kurio tvarkyti kitais būdais negalima, tokio aikštelėje saugomo grunto kiekis neviršija joje leistino saugoti kiekio“, – pranešime nurodo įmonė.

„Dar kartą pabrėžiame, kad Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama taikomų teisės aktų reikalavimams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų“, – tvirtinama pranešime.

LRT skelbia, kad 2016-2017 metų įvairiuose įmonės dokumentuose pateikiami aikštelėje šalia Smeltės pusiasalio saugomo užteršto dumblo kiekiai nesutampa, nurodoma ir 400 tūkst., ir 175 tūkst., 95 tūkst., 11,7 tūkst. kubinių metrų.

Savo ruožtu direkcija pabrėžia, jog aikštelėje saugoma 259 tūkst. kubinių metrų dumblo ir šis kiekis „yra nenuginčijamas ir tikslus“, kadangi buvo apskaičiuotas pagal atliktus Uosto direkcijos batimetrinius (gylių) matavimus prieš užteršto grunto kasimo darbus ir juos jau atlikus.

Direkcija pabrėžia, kad aikštelė įrengta pagal Europoje naudojamą praktiką, laikantis visų teisės aktų ir suderinus projektą su institucijomis, o į aplinką patenka tik nuo grunto atskirtas vanduo, bet ne pats nusausintas dumblas – jis laikomas geosintetiniuose konteineriuse ir gali būti saugomas mažiausiai 50 metų.

„Užterštas gruntas iš akvatorijos dugno kasamas kartu su vandeniu. Šis vanduo paimamas tiesiai iš marių – jeigu marių vandenyje yra gyvsidabrio, šios medžiagos galima rasti ir aikštelėje išsifiltravusiame vandenyje. Be to, užteršto grunto aikštelėje nevykdomi jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų didesnė gyvsidabrio koncentracija“, – teigiama įmonės pranešime.

„Todėl teiginys, esą „į unikalų vandens telkinį leidusi nuotekas su gyvsidabriu“ yra klaidinantis visuomenę. Išleidžiamas vanduo yra tas pats Kuršių marių vanduo, kuriame gyvsidabrio koncentracija netgi mažesnė nei Kuršių mariose“, – nurodo uosto direkcija.

LRT nurodo, kad aplinkosaugininkai tik pernai paėmė vandens mėginius, nors dumblo saugojimo aikštelė veikia nuo 2013-ųjų, ir rado vandenyje gyvsidabrio – įmonė iki šių metų pradžios neturėjo taršos leidimo šiai pavojingai medžiagai šalinti, todėl Aplinkos apsaugos departamentas žada uostui taikyti sankcijas. Tyrime taip pat teigiama, kad nuo 2018 metų Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino leidimus Uosto direkcijai jūroje laidoti apie 10,7 mln. kubinių metrų užteršto grunto, o vietose, kur jis išpilamas, aplinkosaugininkai fiksuoja padidėjusią taršą sunkiaisiais metalais, pavyzdžiui, tributilalavu.

Bendrovė savo pranešime pažymi, kad jūroje laidotas tik laboratorijose patikrintas neužterštas gruntas.

„Susandėliuoto užteršto grunto iš aikštelės išvežti neplanuojama. Vieta, kurioje dabar yra susandėliuotas gruntas, ateityje bus naudojama uosto poreikiams, kaip pagrindas būsimai uosto teritorijai formuoti – tai yra numatyta atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo“, – teigia direkcija.

„Alavas randamas ir ties Palanga, ir Danės žiotyse rastas, yra daug priežasčių, kur gali susidaryti alavas, o laivų dažuose jis seniai nebenaudojamas. Ši medžiaga gyvsidabrio neturi. Nenorėčiau spekuliuoti iš kur yra rasta gyvsidabrio. Girdime ir dabar apie įvairias nuotekas į upelį, kuris išeina į Malkų įlanką. Be to, natūraliai gamtoje distiliuoto vandens nėra, – sako pasklidusią informaciją apie taršių medžiagų leidimą į Kuršių marias neigianti laikinasis Jūsų uosto vadovas Vidmantas Paukštė. – Aplinkosaugininkai traktuoja, kad mums anksčiau reikėjo taršos leidimų, bet neina kalbos, kad negalime vykdyti veiklos, kurią vykdome. Šiuo metu kalbama yra apie administracinę atsakomybę dėl neturėjimo taršos leidimą. Koncentracija, kokią išleidžiame, išleisti galima. Mūsų prietaisai parodė, kad medžiagų koncentracija 0,011 mikrogramo litre, o leidžiama, berods, 2“.

„Kai vyksta tokie unikalūs projektai, to viešumo ir aiškinimo niekada nebūna per daug. Tai užterštas, arba kitaip kalbant – ketvirtos užterštumo klasės dumblas, kurio yra ir buvo dalyje Malkų įlankos, jis pagal šiandien galiojančius teisės aktus yra draudžiamas gramzdinti jūroje. Uosto direkcija, turėdama tokią situaciją Klaipėdos uoste, jau 2010 metais ir dar anksčiau buvo pradėti žingsniai, buvo atlikta ir parengta bent keletas poveikio vertinimui antrankų, buvo parengtas techninis projektas bei techninio projekto korektūra, kad atsirastų galimybės tą gruntą iš Kuršių marių dugno kartu su vandeniu butų galima sandėliuoti užteršto grunto aikštelėje. Šis dumblas yra siurbiamas ir patenka į detekstilinius konteinerius, prieš tai tas siurbiamas vanduo sumaišomas su tam tikrom cheminėmis medžiagom, kurios suriša esamas kenksmingas medžiagas ir tas vanduo nusidrenuoja iš tų maišų. Toks vanduo, koks yra Malkų įlankoje, toks panašiai jis ir išbėga“, – aiškina V. Paukštė.