„Turime keturias temas, iš jų dvi temos – Sanglaudos fondas ir tiesioginės išmokos – yra prioritetinės. Šitoms temoms prezidentas skirs didžiausią dėmesį“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, Lietuva yra pasiruošusi į ES biudžetą mokėti daugiau.
„Vienos šalys mano, kad užtenka mokėti 1 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), kitos, tarp jų Lietuva, laikosi minties, kad biudžetas turi būti ambicingesnis. Mes esame pasiruošę mokėti daugiau – 1,11 proc. nuo BNP“, – sakė patarėja.
„Dabartiniai skaičiai, kurie yra pasiūlyti biudžeto projekte, mūsų netenkina. Sanglaudos fondui kirpimas net 27 proc. yra Lietuvai nepriimtinas. Man atrodo, kad (Europos Vadovų Tarybos pirmininkas) Charles Michelis išgirdo prezidento žodžius, argumentaciją, nes vėlesniame biudžeto projekte yra pajudėjimas tinkama linkme. (...) Norime, kad pajudėjimas būtų ir žemės ūkio srityje“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
G. Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus EVT darbo sesijoje, kurioje bus aptarta 2021-2027 metų daugiametė finansinė programa.
Prezidentūra pranešė, kad Lietuva laikysis nuoseklios pozicijos ir pasisakys už didesnį finansavimą sanglaudos politikai bei žemės ūkiui.
Taip pat pažymės būtinybę laikytis 2013 metų Europos vadovų sutarimo dėl tiesioginių išmokų lygio visoms valstybėms narėms taikymo jau 2021 metų ir tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo su ES vidurkiu svarbą.
