Stringa įmonių užsakymai iš Kinijos, pasiklysta kroviniai, atšaukiamos verslo misijos ir parodos, stoja logistika, skaičiuojami nuostoliai.

Antradienį užfiksavus dar 93 naujus mirties atvejus, koronaviruso epidemijos aukų skaičius Kinijoje viršijo 1 800. Labiausiai nuo ligos protrūkio kenčia centrinė Hubėjaus provincija, į kurią užkertami bet kokie išorinio pasaulio keliai.

Tačiau virusas visgi išėjo už Kinijos ribų. Pavieniai jo atvejai fiksuojami ne vienoje pasaulio valstybėje. Lietuvoje sergančių koronavirusu žmonių dar nenustatyta. Nepaisant to, Panevėžyje jau juntami šios baisios ligos nagai – jie tiesiasi į Aukštaitijos sostinės verslininkus, dirbančius su Rytų rinkomis.

Apie ekonomines krizes ir mažėjančius pardavimus šneka tokios pasaulio bendrovės kaip „Apple“. Tad nenuostabu, kad koronaviruso kamuojami kinai gali suduoti itin rimtą smūgį gerokai mažesniam verslininkui iš Aukštaitijos sostinės.

Dvylika metų gyvuojanti, šaltyje uogas bei vaisius džiovinanti Panevėžio bendrovė „Geld Baltic“ prieš ketverius metus atvėrė vartus ir į Kinijos rinką. Į šią šalį panevėžiečiai tiekia savo produkciją ir iš kinų perka savo pakuotėms reikalingus komponentus. Dabar, po kilusios koronaviruso epidemijos, sėkmingas panevėžiečių bendradarbiavimas su Rytų partneriais pakibo ore ir jau neša rimtus nuostolius.

„Pasiklydo sausį mus turėjęs pasiekti siuntinys iš Kinijos, laukėme pakuotėms reikalingų komponentų. Dabar juos žadama atgabenti kovo viduryje“, – apie pirmuosius sutrikimus po viruso proveržio Kinijoje pasakoja bendrovės „Geld Baltic“ direktorė Laura Kaziukonienė.

Šaltyje uogas ir vaisius džiovinančios Panevėžio įmonės sėkmingas bendradarbiavimas su partneriais iš Kinijos pakibo ore (nuotr. P. Židonio)
Foto: Sekundė.lt

Sausį atšauktas stambus panevėžiečių krovinys Kinijos užsakovams. O neseniai įmonė sulaukė žinios, kad atšaukiama jų kovo mėnesį planuota svarbi verslo misija į Kiniją. Panevėžiečiai ten turėjo užmegzti ryšius su konkrečiais verslo atstovais, delegaciją žadėjo lydėti samdyti konsultantai.

Nebeįvyks ir gegužę planuota didelė paroda Šanchajuje, kuriai „Geld Baltic“ jau nusipirko kelionės bilietus, avansu sumokėjo dalyvio mokestį. Šis renginys dėl susiklosčiusių „force majeur“ sąlygų nukeltas į rudenį.

Koronavirusas mažiausiai pusei metų sustabdė mūsų bendradarbiavimą su kinais“, – sako L. Kaziukonienė.

Virusas užkirto kelius

Kinijos keliai nei žeme, nei oru per ligos užkardus nebeįveikiami ir daugiau nei metus šalia „Auridos“ gamyklos dirbančiai logistikos įmonei „Aurida Logistics Solutions“. Jos direktorius Maksimas Grečkinas pasakojo, kad bendrovė gauna milžiniškus kinų užsakymus, bet tiekimas sustojo.

„Užsakymų kaip tik dabar daugėja, bet neįmanoma vežti. Dabar turime užklausą dėl veido kaukių, jų kinams reikia 200 milijonų vienetų – tokio skaičiaus praktiškai niekur neberasime. O ir iš Šanchajaus oro uosto gavome atsakymą, kad 50 procentų tikimybė, jog jie neįleis lėktuvo su suruošta siunta – atskridę galime negauti leidimo leistis“, – nuogąstavo krovinių gabenimą organizuojančios bendrovės vadovas.

Šalia esančiame Honkonge, pasak pašnekovo, tokių problemų nebūtų, bet Kinija dabar itin atsiribojusi. Netgi tų pačių produktų kainos epidemijos zonoje, anot M. Grečkino, 2,5 karto didesnės nei Honkonge.

„Kinai mūsų prašo dezinfekcijos skysčio rankoms buteliukais. Rusijos vaistinės jau naudojasi tokia situacija ir kelia farmacijos priemonių kainas“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Prarado klientą

Potencialų verslo partnerį iš Kinijos dėl koronaviruso ką tik prarado ir Panevėžio įmonė „Glasremis“. Jos vadybininkas Rimantas Rečiūnas prieš savaitę specialiai vyko į garsiąją Frankfurto parodą Vokietijoje, kad pabaigtų derybas su klientu iš Rytų, bet šis po išsiplėtusios epidemijos nutarė bendradarbiavimą nutraukti.

„Prieš mėnesį susitarėme su tuo žmogumi susitikti Paryžiuje ir baigti verslo derybas. Jį itin domino mūsų stiklo gaminiai. Latvių verslininkai pasakojo, kad tai tikrai patikimas užsakovas, Kinijoje turintis ne vieną interjero dekoro priemonių parduotuvę. Bet derybos nutrūko, žmogus ir pats dabar nežino, kas jo laukia savam krašte: niekas į gatves, į parduotuves nebeina be reikalo“, – kalbėjo „Glasremis“ vadybininkas.

Koronaviruso pasekmės pasivijo ir Panevėžio meninio stiklo gamintojus. (nuotr. I. Stulgaitės – Kriukienės)
Foto: Sekundė.lt

Tai būtų buvęs antras Panevėžio meninio stiklo gamintojų pirkėjas iš Kinijos. Pirmasis taip pat užsakymus iš Aukštaitijos sostinės kuriam laikui pristabdė.

„Net ir pati Frankfurto paroda šiemet buvo ne tokia – dėl koronaviruso atvyko daug mažiau dalyvių“, – pastebėjo R. Rečiūnas.

Anot jo, nors „Glasremis“ nuostolių dėl kilusios epidemijos ir nepatirs, visgi didesnio proveržio į naujas rinkas šios įmonės veikloje kol kas nebus.

Lietuvius domina Kinija

„Per metus „Versli Lietuva“ organizuoja vidutiniškai aštuonis nacionalinius Lietuvos įmonių prisistatymus tarptautinėse parodose skirtingose šalyse, didžioji dalis tarptautinių parodų vyksta Europoje, tačiau taip pat vykstame su įmonėmis ir į parodas Kinijoje bei Japonijoje“, – „Sekundei“ teigė kovą į verslo misiją įmonę iš Panevėžio „Geld Baltic“ turėjusios lydėti VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė.

Dabar šis renginys nukeltas į rudenį. Lietuvos įmonės, pasak pašnekovės, noriai naudojasi Lietuvos valstybės siūlomomis eksporto skatinimo priemonėmis, mato jų naudą ir aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose. Atsakingai pasiruošę tokiems susitikimams su užsienio rinkos atstovais, S. Kleponės nuomone, lietuvių verslininkai sulaukia gerų rezultatų, užmezga bendradarbiavimo ryšius.

„Vertiname visas galimas rizikas ir prireikus koreguojame planus. Jeigu verslas yra tvirtai apsisprendęs dalyvavimą tarptautinėse parodose išnaudoti kaip efektyvią kontaktų paieškos užsienyje ir eksporto plėtros priemonę, įmonių dalyvavimo tarptautinėse parodose strateginius planus gali sugriauti tik išorinės rizikos, tokios kaip ekonominė krizė ar nenugalimos jėgos, su kuriomis pastaruoju metu susiduria visas pasaulis plintant koronavirusui“, – apie verslo situaciją keičiančią ligą kalbėjo S. Kleponė.

Esant dabartinei situacijai Kinijoje, anot jos, Lietuvos įmonės pasidalijo į dvi stovyklas – vienos nekreipia dėmesio į galimą riziką ir pasiryžusios nekeisti savo planų, vykti į verslo misijas bei suplanuotas parodas Rytų šalyje, kitos kuriam laikui susilaiko nuo aktyvių eksporto plėtros paieškos galimybių Kinijoje bei kitose Azijos šalyse.

„Mes savo ruožtu atsakingai vertiname dabartinę situaciją, atsižvelgiame į Pasaulio sveikatos organizacijos bei Lietuvos užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas ir koreguojame artimiausias keliones į renginius Kinijoje“, – sakė D. Kleponė.

Jau gaunama informacijas, kad ir kitų šalių parodų organizatoriai patys imasi valdyti su koronaviruso plitimu susijusias rizikas bei atšaukia Kinijos įmonių dalyvavimą.

Eksportas ir importas

Pernai pavasarį dvišalę Lietuvos ir Kinijos prekybos apžvalgą pagal „Lietuvos banko“ ir Statistikos departamento duomenis parengusi VšĮ „Versli Lietuva“ paskelbė apie šių šalių eksporto ir importo rezultatus 2018-aisiais. Tais metais Kinija buvo 25-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 0,7 proc. viso Lietuvos prekių eksporto už 189 mln. eurų. 74 proc. Lietuvos prekių eksporto į Kiniją sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, dažniausiai – baldų, medienos ir jos gaminių, optikos ir matavimo prietaisų bei mašinų ir mechaninių įrenginių.

Panašiai lietuvių eksportas į Kiniją atrodė ir 2017-aisiais, 2016 metais.

O Kinija 2018 metais buvo 12-a didžiausia Lietuvos importo rinka ir jai teko 2,8 proc. viso Lietuvos prekių importo už 855 mln. eurų. Iš Kinijos daugiausia lietuviai importavo elektros mašinų ir įrenginių, mašinų ir mechaninių įrenginių, baldų, transporto priemonių.

„Versli Lietuva“ duomenimis, didžiausią lietuvių eksporto potencialą Kinijos rinkoje turi tekstilės gaminių gamybos, drabužių siuvimo, maisto produktų, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, chemikalų ir chemijos produktų, elektros įrangos, guminių ir plastikinių gaminių sektoriai.