Kaip rašoma politikės vaizdo įrašo aprašyme, politikai ir oficialūs pareigūnai vis garsiau ir dažniau kalba apie tai, jog didžiausia naujos daugiametės 2021–2027 metų perspektyvos bėda yra programoje numatomų lėšų dydis. Tačiau A. Maldeikienė klausia, kodėl?

Anot ekonomistės, per septynerius metus pagal pačias prasčiausias projekcijas Sanglaudos fondas gali sumažėti apytikriai 2 mlrd. eurų, o tai reiškia apie 300 mln. eurų per metus – apytikriai 2,6 proc. nuo 2020 metų Lietuvos biudžeto.

„Pasižiūrėkime į tuos „baisius“ skaičius. Iš tikrųjų naujojoje perspektyvoje pagal vieną scenarijų Lietuvai numatyta, kad mūsų išlaidos, kurias mes galėtume naudoti kaip europinę paramą, gali sumažėti 2 mlrd. eurų per 7-erius metus. Ką tai reiškia? Tai reiškia apie 300 mln. eurų per metus.

Nežinau, ar žinote, koks yra Lietuvos biudžetas. Beje, jis labai nedidelis, palyginus su Lietuvos BVP. Mūsų šių metų biudžetas – 11,5 mlrd. eurų. Ką tame biudžete reiškia 300 mln.? Viso labo 2,6 proc. Po 7-erių metų tai gali būti 0,1 proc. Ar tikrai tai „šoko terapija“, kaip visą laiką pateikiama Lietuvos klausytojams? Tikrai ne. Iki šoko, sakyčiau, dar gana toli“, – savo įžvalgomis dalijasi A. Maldeikienė.

Anot jos, 300 mln. eurų per metus – pakankamai dideli pinigai, tačiau tai nėra „šoko terapija“.

„Šoko terapija buvo tada, kai visi šūkavo, kad neva atėmė iš pensininkų pensijas. Tada mūsų BVP sumažėjo 15 proc. Mes tiesiog neturėjome pinigų. O čia iš tikrųjų yra šiokia tokia problema Lietuvai“, – sako ekonomistė.

Kaip ji toliau pasakoja vaizdo įraše, europarlamentaras Andrius Kubilius aiškina, kad svarbiausia problema Lietuvai – pasiekti, kad niekas nemažėtų, todėl esą reikia didinti įmokas.

„Visos valstybės turėtų didinti įmokas, kad Lietuva gautų tiek, kiek ji gauna, nes kitos valstybės kartais gauna labai mažai. Ir mums reikia ieškoti argumentų. Kodėl yra blogai, kad yra mažinama tais 2,6 proc.? (...) Šiandien Lietuva pirmauja pagal ES paramos dydį, palyginus su šalies BVP. Mes, palyginus pagal tai, kiek mes turime BVP, gauname pačią didžiausią paramą.

Iš tikrųjų, kai tu esi Vilniuje ir kai tu esi Briuselyje, supranti, kad Vilniuje esi erdvėje, kurioje greitesnis internetas, kur daugiau maisto įvairovės, kur maisto kainos mažesnės, nors pasirinkimas didesnis nei vidutiniškai parduotuvėje Briuselyje ir t. t. Tie, kurie gyvena Vilniuje, ypač centre, gyvena pasaulinio lygio didmiesčio kategorijoje. Regionuose situacija, be abejo, bus kitokia, bet Sanglaudos lėšos ir ėjo į regionus. Tada kyla klausimas, kur yra problema, kad mums taip žiauriai reikia tų pinigų priartėti“, – dėsto A. Maldeikienė.

Kaip ji pažymi įraše, yra raudama, jog sumažėjęs Sanglaudos fondas ypač kirs per kaimo mokyklas ir investicijas į pramonę.

„Na, kol kas apytikriai 75 proc. savo viešųjų investicijų Lietuva vykdo ES paramos dėka. Bet ar efektyviai ji naudoja lėšas? Klausimas retorinis.

Ypač ciniškai šiame kontekste skamba nuoroda į naujas investicijas į kaimo mokyklas, nors puikiai žinome, kad kaimo mokyklos, netekusios mokinių, užsidaro. Ir yra daugybė pavyzdžių, kai ES lėšomis renovuota mokykla (o renovavo statybininkai, kuriems užsakymą davė rajono savivalda, kurios narius per rinkimus statybininkai rėmė) užsidaro, o kartais ir pigiai vietos verslininkų įsigyjama, kaip „nebenaudinga“, – rašoma politikės įraše.

Aušra Maldeikienė

A. Maldeikienė vaizdo įraše pateikia pavyzdį apie žiniasklaidoje pasirodančią informaciją, kad neva, jei Lietuva negaus Sanglaudos lėšų, neliks pinigų mokyklų renovacijai ir pramonei investuoti.

„Pirmiausia Sanglaudos lėšos netiesiogiai eina į pramonę. Šiaip jau per pastaruosius septynerius metus apie 75 proc. viešųjų investicijų, t. y. tų, kurias atlieka valstybė, iš tikrųjų vyko ES lėšomis ir tikrai buvo renovuota daug mokyklų. Paklauskite manęs, kas su tomis mokyklomis atsitiko. Jas uždarė, nes jose neliko vaikų.

Labai dažnai mokykla renovuojama todėl, kad statybų kompanija to miestelio ar rajono viena ar kita forma finansavo partijas ar politikus, kad šie ateitų į miesto savivaldą ir duotų jiems renovuoti mokyklą mieste, kur absoliučiai aišku, kad nėra tiek vaikų, jog reikėtų mokyklos. Kas nutinka su ta mokykla? Ji yra parduodama.

Iš tikrųjų ar mums reikia dėl tų renovuojamų mokyklų kautis? Gal mums reikia sujungti smegenis ir kovoti už kitokios rūšies pinigus? Ir tada Sanglaudos lėšomis tų kitų dalykų nefinansuosime. Ar tikrai turime prioritetus?“ – klausia europarlamentarė.

Pasak politikės, kol kas ES lėšos ne tik padėjo Lietuvai atsigauti, bet ir buvo ir ta esminė grandis, kuri padėjo susikurti išsunkiančiai ekonominei Lietuvos sistemai, pagimdžiusiai didelę ir augančią nelygybę ir visokių kaimo ir miesto „švonderių“ įsigalėjimą politinėse struktūrose.

„Delfi“ primena, kad rytoj prasideda ES viršūnių susitikimas dėl tolimesnio ES biudžeto. Sanglaudos lėšos, vadinamoji Sanglaudos parama, kuri skiriama skurdesniems regionams, Lietuvai gali mažėti 24 proc., lyginant su dabartiniu 2014–2020 metų biudžetu.

Pagal Suomijos pasiūlymą Sanglaudos parama Lietuvai būtų galėjusi mažėti net 27 proc. Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų, o Lietuvos vyriausybė prašė 780 mln. eurų. Taip pat bus deramasi dėl tiesioginių išmokų ūkininkams.