Užblokavo sąskaitą

Į „Delfi“ kreipęsis verslininkas Karolis Ramoška pasakojo susidūręs su galimai nesąžiningai veiklą vykdančiu bankroto administratoriumi.

Vyras tikino esantis įmonės akcininkas, kuri šiuo metu bankrutuoja bei sakė prieš kurį laiką ėjęs jos direktoriaus pareigas, tačiau vėliau jį pakeitęs kitas asmuo. Visgi susiklostę taip, kad pastarasis įmonės vadovas mirė.

„Ant mano, kaip ant buvusio direktoriaus sąskaitų, buvo uždėtas 600 Eur areštas, todėl aš paskambinau priskirtam bankroto administratoriui. Juo buvo priskirta įmonė „Talismanas Lt“ ir jos direktorius Linas Lobeckis.

Prisiskambinęs norėjau pasikalbėti apie bankrotą, bet man buvo pasakyta skambinti kitam asmeniui – Algiui Kleivai. Paklausus, kas yra Algis, buvo pasakyta, kad jis kaip ir darbuotojas, tačiau be jo joks sprendimas vis tiek negali būti priimtas, o jis pats neturįs ir dokumentų, „nes viskas pas Algį“, – atsiminęs pasakojo K. Ramoška.

Vyras tikino, kad jam iškart iškilęs klausimas, kodėl jo asmens duomenys yra pas trečiąjį asmenį ir kodėl apie bankroto administravimą jis turįs kalbėti su žmogumi, kuris net nėra jo bankroto administratorius ir, kaip paaiškėjo vėliau, neturi bankroto administratoriaus licencijos.

Visgi jis pasakojo A. Kleivai paskambinęs, o šis paaiškinęs, kad yra direktoriaus L. Lobeckio konsultantas.

„Jis man aiškino, kad bankrutuojanti įmonė neturi turto, o yra skoloje, todėl aš padariau žalą, kad nesikreipiau dėl bankroto. Jis iš manęs iškart reikalavo UAB „Talismanas Lt“ grąžinti 5600 Eur administracines išlaidas už bankroto administravimą, nors jos dar tik bus patirtos bankroto administravimo metu“, – atsiminė verslininkas ir sakė aiškinęs, kad jei A. Kleiva patikrintų visus dokumentus, ten matytų, kad įmonė turto turėjo, o dar jai skoloje buvo debitoriai, todėl iš šių sumų susidengtų visos skolos, o, galiausiai, atlygis liktų ir pačiam A. Kleivai.

„Jis sakė, kad aš nieko nesuprantu ir pasiūlė man sudaryti taikos sutartį.

Po kurio laiko su manimi susisiekė UAB „Talismanas Lt“ advokatė ir pareiškė, kad man pareikštas ieškinys dėl 5600 Eur, o kreditorių (fizinių ar juridinių asmenų, kuriems įmonė yra skoloje- red.past.) yra už 65 tūkst.

Ji manė, kad aš nieko nesuprantu ir sakė, kad vėliau jie į mane gali kreiptis ir prisiteisti visus 65 tūkst. Eur, tai taikos sąlygos tokios, kad aš sumoku 25 tūkst. Algiui ir jie esą uždaro visus klausimus. Faktas, kad tuos pinigus jis įsidėtų į kišenę“, – pyko verslininkas.

Kaltina sukčiavimu

K. Ramoška teigė tokio pasiūlymo nepriėmęs ir nesuprantantis, kodėl šiandien bankroto administratoriui turi atiduoti 25 tūkst. Eur, nors ieškinys pareikštas tik dėl 5600 Eur.

„Man vėl buvo paaiškinta, kad jie gali mane paduoti į teismą dėl visų 65 tūkst., nors tai niekaip neįmanoma. Jie bandė mane išgąsdinti.

Tokia jų sistema: skambina vadovams, gąsdina didelėmis sumomis, o kas nieko nesupranta, sumoka. Čia bet kuris žmogus išsigąstų“, – svarstė K. Ramoška ir sakė, kad pats verčiasi veikla, susijusia su finansais, todėl tokius dalykus išmano.

Verslininkas vėliau pasakojo pats pasidomėjęs A. Kleiva.

„Man žinoma, kad jis yra atidaręs 5 įmones, priima 16 pradedančių bankroto administratorių, gauna administruoti 48 įmonių bankrotus, kuriuos jiems automatiškai paskiria sistema, kitą dieną jis visus darbuotojus atleidžia, juos įdarbina į kitą įmonę, vėl pasiima įmonių administruoti ir taip vienas pats administruoja 104 įmones.

Įsivaizduokite, kiek jis taip vadovų apgauna ir kiek uždirba pinigų“, – „Delfi“ pasakojo verslininkas. Jis tikino šiandien pareiškimą esantis parašęs ir policijai, kur A. Kleivą kaltina sukčiavimu ir dokumentų padirbinėjimu.

„Jis pats tvirtina dokumentus, nors tai turi daryti notarai ir panašiai. Taip pat pranešimus išsiuntėme ir kitoms institucijoms“, – informavo K. Ramoška. „Delfi“ taip pat kalbėjosi su dar vienu A. Kleivos veikla besiskundžiančiu asmeniu.

A.Kleiva: dirbame sąžiningai

Redakcija susisiekė su įmone UAB „Talismanas Lt“. Tiesa, įmonės nurodytais kontaktais telefonu atsiliepė ne įmonės direktorius L. Lobeckis, tačiau pats A. Kleiva.

Pirmiausia, paklaustas, ar šiandien vyras turi bankroto administratoriaus licenciją verstis tokia veikla, jis pripažino jos neturintis, tačiau įmonėje sakė dirbantis ne kaip bankroto administratorius, o kaip konsultantas ir padėjėjas.

Paaiškinus, jog skambinama dėl K. Ramoškos situacijos, vyras sutiko pasikalbėti.

„Aš jums paaiškinsiu. Mes jo nepažįstame, mes esame bankroto administratorius, turime pasamdę advokatę. Jo įmonei, kur jis buvo direktorius, yra iškelta bankroto byla ir mes vykdome tai, o jis stengdamasis pakenkti, padavė policijai pareiškimą, kur apklausė mūsų direktorių Liną, mūsų advokatę. Mes viską sąžiningai ir tiksliai dirbame pagal bankroto administravimą“, – sakė jis.

Nors prieš tai sakęs, kad K. Ramoškos nepažįsta, A. Kleiva patikslino ir dėl iš verslininko prašytos sumokėti sumos.

„Mes pasamdėme advokatę, kuri pamatė, kad tyčinis kreditorių įsiskolinimas yra 60 tūkst., dar mokesčiai „Sodrai“ yra... Mūsų tikslas yra ne tik administravimo išlaidas (prisiteisti-red.), bet ir kreditoriams padėti. Mes ir pasiūlėme sąlygas, ar jūs eitumėte tokiomis sąlygomis, kad nors tiek, nors pusę (sumos-red.) kreditoriams apmokėti, nes visų lėšų praktiškai neįmanoma atgauti“, – kalbėjo jis ir tikino, kad toks siūlymas buvęs tik taikos sutarties sąlygų išdėstymas.

„Mes pinigų neėmėm, nes tai, ką pasiūlėm, turi tvirtinti teismas, jūs negalvokite, kad mes čia pasiūlėme sau pinigus“, – kaltinimus neigė A. Kleiva.

Jis pats tikino už šmeižtą ketinantis kreiptis į institucijas, nes, kaip dar kartą pakartojo, dirbama – sąžiningai.

Paklaustas, ar tiesa, kad A. Kleiva bankroto administravimo bylas gauna naudojantis schema, kai yra pasamdoma daug bankroto administravimo specialistų, tada sistemos pagalba gaunama nagrinėjamų bylų, o paskui darbuotojai yra atleidžiami ir įdarbinami kitoje jo įmonėje, o visas bylas administruoja jis pats, iš pradžių A. Kleiva tai pripažino, o vėliau paneigė.

„Suprantat, tą sistemą ne tik mes, bet visi administratoriai taip daro. Dauguma taip daro. Suprantat, mes įdarbinam... ir visi taip daro. Niekas tiek tų bylų nepriskiria, dvi, tris duoda ir tiek“, – iš pradžių sakė jis, tačiau vėliau nuomonę pakeitė ir sakė, kad žmonės atleidžiami tik tada, kada patys nori eiti dirbti kitur.

Perklaustas dėl dokumentų padirbinėjimo, jis tokią informaciją paneigė.

Gali prašyti grąžinti skolą

Ar bankroto administratorius gali reikalauti buvusio įmonės direktoriaus atlyginti įsiskolinimą kreditoriams (minimus 65 tūkst. Eur- red.past.), „Delfi“ teiravosi ir Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo nario Tado Kelpšo.

Jis teigė, kad tokia galimybė yra esant tam tikroms sąlygoms.

„Jeigu konkretus asmuo, direktorius, padaro žalą įmonei, iššvaisto lėšas, jas išleidžia neteisėtai, tai yra reiškiami ieškiniai kaltam asmeniui priteisti padarytą žalą.

Žala nebūtinai turi būti pripažinta tyčine, tai gali būti ir vienetinis atvejis“, – komentavo T. Kelpšas ir taip pat pridūrė, kad taikos sutarties sudarymas administruojant įmonių bankrotą yra įprastas dalykas.

Yra teisėsaugos akiratyje, jau buvo teistas

Dėl A. Kleivos „Delfi“ teiravosi ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) atstovų.

Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vedėja Gintarė Kibildienė pasakojo, kad A. Kleivos pavardė institucijai yra žinoma.

„AVNT yra gavusi skundų bei surinkusi duomenų dėl šio asmens veiklos įmonių bankroto procesuose. Kadangi šis asmuo licencijos neturi, AVNT turimą medžiagą dėl jo veiklos perdavė teisėsaugos institucijoms ir intensyviai su jomis bendradarbiauja.

Taip pat, AVNT pagal jai suteiktą kompetenciją pradėjo nemokumo administratorių, juridinių asmenų, veiklos patikrinimus, siekiant nustatyti kokiu pagrindu ir kokius konkrečius veiksmus administratorių administruojamuose įmonių bankroto procesuose atliko (atlieka) Algis Kleiva. Kadangi patikrinimai nėra baigti, plačiau komentuoti negalime“, – sakė ji.

Taip ji patikino, kad asmuo AVNT yra žinomas iš to, kad atitinkamais laikotarpiais buvo įrašytas tiek į restruktūrizavimo, tiek bankroto administratorių sąrašą, t.y. turėjo licencijas, tačiau jos buvo panaikintos 2014 lapkritį.

A.Kleivos pavardė žinoma ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams. Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė sakė, kad sausio pabaigoje dėl šio asmens buvo gautas pareiškimas.

„Mūsų pareigūnai sulaukė pareiškimo dėl bankroto administratoriaus veiksmų. Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariate dėl šio įvykio (kreipėsi K. Ramoška- red. past.) pradėtas aplinkybių patikslinimas. Procesiniam sprendimui priimti (atsisakyti pradėti ar pradėti ikiteisminį tyrimą) skirta 10 dienų“, – komentavo ji.

Pareigūnų duomenimis asmuo 2009 m. ir 2010 m. buvo įtariamas dėl dokumentų klastojimo, o 2012 m. – dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo.

Taip pat buvę kaltinimu dėl piktnaudžiavo tarnyba siekiant turtinės bei kitokios asmeninės naudos, kaltintas iššvaistęs jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, o taip pat papirkęs vieną teisėjų.

Galiausiai, asmuo buvo nuteistas dėl valstybės tarnautojo papirkimo. Jam buvo skirta piniginė bauda bei atimtas bankroto administratoriaus pažymėjimas.