„Priešingai nei buvo teigiama debatuose prieš įvedant nacionalinį minimalų darbo užmokestį, nenustatėme, kad jis sumažino užimtumą“, – pranešime teigė Londono universiteto koledžo (UCL) tyrėjas Christianas Dustmannas.

„Atvirkščiai – minimalus darbo užmokestis padidino produktyvumą, darbuotojams pereinant iš mažiau produktyvių į produktyvesnes įmones“, – pridūrė Ch. Dustmannas.

Įvedus minimalų darbo užmokestį, kai kurie mažesnį darbo užmokestį gaudavę darbuotojai perėjo į didesnes įmones, kuriose buvo daugiau etatinių darbo vietų didesnės kvalifikacijos darbuotojams, nustatė UCL ir Vokietijos darbo rinkos tyrimų instituto (IAB) grupė.

Tokios bendrovės už panašų darbą moka ir didesnę darbo užmokesčio priemoką.

Regionuose, kuriuose prieš įvedant minimalų atlyginimą buvo mažiausias vidutinis darbo užmokestis, įvedus užmokesčio slenkstį sumažėjo mažų įmonių, kuriose dirba trys ar mažiau darbuotojų, skaičius.

Tuo tarpu išaugo vidutinis įmonių dydis bei vidutinis didesnių įmonių darbuotojų skaičius.

„Tai pagerino šių regionų įmonių sudėtį“, – teigė tyrėjai.

Minimalų atlyginimą įvedė centristinė koalicinė kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Socialdemokratų partijos (SPD) vyriausybė.

Nuo 2015 metų minimalus valandinis užmokestis, mokamas apytiksliai 15 proc. Vokietijos darbuotojų, išaugo nuo 8,50 eurų iki 9,19 euro.

Kita minimalaus valandinio užmokesčio peržiūra numatyta 2021 metais.

Visgi minimalus darbo užmokestis buvo įvestas per ilgą didžiausios Europos ekonomikos augimo laikotarpį, kurio metu nedarbo lygis sumažėjo iki maždaug 5 proc. – žemiausio lygio nuo 1990 metų.

IAB tyrėjas Matthiasas Umkehreras perspėjo: „Mūsų rezultatai nebūtinai gali būti atvaizduoti padėtį kitose darbo rinkose ar kitais laikotarpiais.“