Tokie veiksmai atliekami itin retai
SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė tikino, kad savaitgalį vykę pakeitimai – itin svarbūs.
„Pas mus buvo neeilinė situacija, nes keitėme pagrindinę IT platformą SEB banke. Ką tai reiškia? Kad įsivaizduotumėte tą visą procedūrą galėčiau prilyginti su širdies transplantacija žmogui, nes mes turėjome atjungti seną sistemą, saugiai perkelti duomenis ir jungti naują sistemą. Tokie veiksmai atliekami labai retai“, – „Delfi“ laidoje sakė specialistė.
„Tai darome, nes norime būti modernesni, efektyvūs“, – pridūrė pašnekovė ir tikino, kad paskutiniai tokie pokyčiai buvo gal prieš 10 metų.
„Trukdžių dar gali būti, būčiau naivi ir neatsakinga, jeigu sakyčiau priešingai. Tai yra labai gyvenimiška“, – sakė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Specialistė akcentavo, kad su problemomis neva susidūrė tik dalis klientų. „Mes turime pusę milijono aktyvių vartotojų, kurie naudojasi internetine bankininkyste. Stebint operacijų srautus, kiek pavedimų atlikta – galime konstatuoti, kad tik dalis klientų susidūrė su nepatogumais. O nepatogumai buvo tokie, kad bankininkystė veikė lėčiau nei mes norėtume arba klientams sunku būdavo pabaigti operaciją, tačiau tai lietė nedidelę dalį klientų.“
Apie sutrikimus girdime nuolat
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys laidoje sakė, kad naivu būtų tikėti, kad ateityje nebeturėsime panašių problemų. Anot jo, tokie sutrikimai – didžiulė problema.
„Mes turime suvokti, į ką panašios bankų operacinės sistemos. Jos panašios į frankenšteinus, kuriuos reikia dažnai palopyti. Galima suprasti, kad per daugelį metų sistemos klijavosi viena prie kitos ir tikrai ne visada jos yra tinkamai integruotos, atsiranda kliūčių vienoje ir kitoje vietoje.
Suprantu, kad operacija galėjo būti sudėtinga, jeigu buvo norėta sistemas pagerinti, perkelti ir paleisti bankininkystę iš naujo. Bet apie sutrikimus girdime nuolat – ne tik SEB, bet tai yra labai didelė problema. Mes negalime būti „užliūliuoti“ tų pasakojimų apie tai, kad nuo dabar viskas bus gerai, nes naujų problemų atsiranda ir ten, kur niekas nežinojo“, – kalbėjo K.Kupšys.
Jaustis ramiai – tik turint grynųjų
Jis tikino, kad praėjusį savaitgalį ir pats susidūrė su situacija, kai negalėjo atsiskaityti kortele dėl sugedusio skaitytuvo.
„Manau, kad protingo kliento taktika turėtų būti tokia, kad jis turi pluoštelį grynųjų, kur nors pasislėpęs savo namuose ar kelnių kišenėje, o taip pat geriausia būtų turėti bent keletą kortelių ir bent kelių bankų – ne tik Lietuvos, bet ir dar kokio nors vieno kito užsienio banko kortelių, kad žmogus neatsidurtų tokioje situacijoje, kai žmogus, pavyzdžiui, stovi oro uoste ir jo staiga nebeaptarnauja, todėl jis nebegali išvykti. Visos tokios situacijos vartotoją išmoko būti apdairiu ir nepasitikėti vienu banku“, – aiškino K.Kupšys.
Pašnekovas tikino, kad žmogus gali jaustis saugus tik tada, kai turi grynųjų.
„Jeigu yra sutrikęs kortelių skaitytuvas arba sistema, kuri yra sujungta su kortelių nuskaitymu, tokiu atveju nepadės ir kitų bankų kortelės, kaip atsitiko praėjusį savaitgalį, kai pats keliavau ir buvau užsukęs į tarp Vilniaus ir Kauno esančią degalinę, kur buvo priimami tik grynieji arba to degalinių tinklo nuosavos kortelės. Savaime suprantama, kad kitų bankų kortelės yra tiek pat patikimos, kiek ir visa sistema, kuria yra aptarnaujamos. Tai reiškia, kad reali ar santykinė ramybė gali būti pasiekta tik turint grynųjų“, – sakė K.Kupšys.
Gali virsti ieškiniais
Anot pašnekovo, tokios su atsiskaitymais susijusios bėdos gali virsti netgi ieškiniais. Anot jo, apie tai jau girdimasi iš kai kurių žmonių.
„Jeigu žmonės negebėjo atlikti pavedimų, kurie jiems buvo kritiškai svarbūs, arba jeigu jie negalėjo išskristi iš kažkokios tolimos šalies ir grįžti laiku į tėvynę – tuomet tuos nuostolius galima labai konkrečiai įvardyti“, – sakė jis.
„Jeigu žmonės staiga nebeturi prieigos prie savo pinigų, galima daryti prielaidą, ar iš tiesų žmonės suvokia, kokią didžiulę atsakomybę jie turi. Ir mes kalbame ne apie kažkokius nepatogumus degalinėje, bet kartais pinigai yra kritiškai svarbūs čia ir dabar, o bankai, deja, tą prieigą užkerta. Čia nėra menki dalykai, tai gali baigtis klientų nepasitenkinimu, kuris gali virsti į grupės ieškinius“, – tikino K.Kupšys.
Į tai sureaguodama Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė tikino, kad žmonės, kurie tikrai patyrė nuostolių ir gali tai įrodyti, gali tikėtis kompensacijų.
„Jeigu klientas pateiks mums įrodymų, kad patyrė nuostolių, mes tuos nuostolius ir padengsime. Turi būti aiškūs kliento nepatogumai ir nuostoliai.“
SEB interneto bankas stringa
Vienam didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB pirmadienio naktį baigus diegti naują informacinių technologijų (IT) platformą, daliai klientų interneto bankas ir mobilioji programėlė pirmadienį stringa.
„Sutrikimų gali pasitaikyti daliai klientų. Stebime didesnį klientų srautą, todėl gali būti, kad daliai klientų tiek interneto bankas, tiek programėlė gali veikti lėčiau arba būti tam tikrų sutrikimų“, – sakė banko atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.
„Kadangi tai yra pirmoji diena po IT platformos atnaujinimo, atsiprašome klientų ir dėkojame už kantrybę“, – pridūrė ji.
I. Dauguvietytė-Daskevičienė negalėjo pasakyti, kada sutrikimai bus pašalinti.
Parengiamuosius IT platformos keitimo darbus SEB pradėjo 2017 metais, per trejus metus į ją investuota 40 mln. eurų. Atnaujinimo darbai baigti pirmadienio vidurnaktį.
