Apie tai, kokią įtaką virusas turės Europai ir Lietuvai bei ar jis gali būti naujos krizės šauklys, DELFI11 laidoje kalbėjosi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir įmonės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.

Turės įtakos pasaulio ekonomikai

Pokalbio pradžioje T. Povilauskas pasakojo, kad nors kalbama, jog dalis gamyklų Kinijoje po truputį jau atnaujina darbus, prie įprasto tempo Kinijoje toli gražu dar grįžta tikrai ne visos įmonės.

„Kinijos ekonomika pasauliui vaidina išties didžiulį vaidmenį. Tai – antra pagal dydį ekonomika pagal perkamąją galią, o kiniškų prekių jūs atrasite visur savo namuose, versle.

Tai pat skamba Kinijos finansinių institucijų, Kinijos investicijų vardai. Šis vardas per pastaruosius kelis dešimtmečius vis labiau žinomas, o tiekimo grandinėse jos vaidmuo labai išaugęs. Mes vis labiau esame priklausomi nuo to, kas ten dedasi ir šios šalies ignoruoti negalima“, – bendrai apie Kinijos svarbą ekonomikai kalbėjo ekonomistas.

Anot jo, galima sakyti, kad kol kas Lietuva tiesioginių pasekmių dėl pasaulyje siaučiančio koronaviruso nejaučia, tačiau tai, jei situacija nesitaisys – tik laiko klausimas.

„Ką labiausiai jaučiame, tai dėl mažesnių žaliavinių naftos kainų sumažėjusias degalų kainas. Žinoma, galime ginčytis, kiek jos turėjo sumažėti, bet tam tikruose degalinių tinkluose jos yra sumažėjusios, yra atpigę ir metalai“, – sakė jis.


O štai analitikas A.Izgorodinas laidoje prognozavo, kad dėl viruso I-ąjį šių metų ketvirtį Kinijos ekonomikos gali laukti ir lėčiausias šios šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas per 28-erius metus.

Jo teigimu, 2019 m. IV ketv. metinis Kinijos BVP augimas buvo 6 proc., tačiau naujausi šių metų skaičiai gali būti dar mažesni. Prognozuojama, kad 2020 m. I-ąjį ketv. Kinijos BVP augs 4 proc.

„Ekonomikos virusas nenužudys, bet gerokai apkarpys jo augimą“, – sakė analitikas ir pridūrė, kad kai kurie automobilių gamintojai Europoje taip pat ketina laikinai stabdyti gamyklų darbą, mat taip jau pareiškė „Fiat“.

Tiesa, anot T. Povilausko, situacija Kinijoje gai būti ir dar prastesnė.

„Žiūrint iš šios dienos situacijos, jeigu visa tai tęsis, gali būti, kad bus ne tik 4 proc., bet ir dar mažiau.

Sutikime, matome, kaip pačioje Kinijoje yra sulėtėję augimo tempai. Pardavimai degalinėse – minus keliasdešimt procentų. Anksčiau Kinijos miestuose buvo dideli kamščiai, o dabar jų nebėra, iš uostų yra atšaukiami konteineriniai laivai. Tai duos neigiamą įtaką tiek Kinijos, tiek viso pasaulio ekonomikai“, – konstatavo ekonomistas.

Gali didėti kainos

A.Izgorodinas teigė, kad šiandien vienoje didžiausių pasaulio ekonomikų vykstantis sujudimas Lietuvai reiškia importo sutrikimus, mat Uhano regione 40 proc. BVP sudaro gamybos ir transporto sektoriai, o Lietuva iš šios šalies daugiausia importuoja mašinų įrenginius, transporto priemonių, elektronikos komponentus.

Aleksandras Izgorodinas

„Tai reiškia, kad techniškai žiūrint galima daryti tokią prielaidą, kad dalis Lietuvos verslų tikrai turėtų susidurti su šių komponentų sutrikimu.

Antra grėsmė, kurią matau Lietuvai, tai, įsivaizduokite, jei vokiečių eksportuotojas gauna mažiau užsakymų Kinijoje, nes ten sustojo vartojimas, tai atitinkamai vokiečių gamintojas mažiau užsakymų „permeta“ į Lietuvą, nes mes su jais susiję per kontraktinės gamybos prizmę. Tai reiškia, kad gali šiek sušlubuoti mūsų eksportų rodikliai ne į Kiniją, bet į ES, kuri daug eksportuoja į Kiniją“, – aiškino A. Izgorodinas.

T. Povilauskas pastebėjo, kad dėl kiniškų detalių komponentų gamybos sutrikimų Europoje ir Lietuvoje gali didėti ir kai kurių pramoninių prekių kainos.

„Turbūt, tai ilgesnio laikotarpio klausimas, ne vasario, ne kovo. Sutinku, kad jei negali gauti komonento Kinijoje, tu pradedi ieškoti alternatyvos kitose šalyse, bet tą patį darys visas pasaulis. Bet kuris tiekėjas didins kainą, o tada prekių gamintojas tuos kaštus permes į galutinę kainą vartotojams.

Ši rizika tikrai egzistuoja ir egzistuoja ne tik elektrotechnikos pramoninėse prekėse, bet gali būti ir drabužių, žaislų gamyboje“, – sakė jis.

Nuostolių atneš ir turizmui

Koronavirusas įtakos turės ir pasauliniam turizmo sektoriui. Kaip tikino T. Povilauskas, kiekvienais metais iš Kinijos į ES atvyksta apie 13 mln. turistų.

„Lietuvai efektas bus nedidelis, bet Italijai, Prancūzijai, Didžiajai Britanijai, šioms šalims efektas bus tikrai nemažas.

Tadas Povilauskas

Dar didesnį poveikį pajus aplinkinės Kinijos šalys: Vietnamas, Tailandas, Japonija, Pietų Korėja, Australija.

Manau, kad šį sezoną Europa kinų nelabai ir matys. Tai yra prastos žinios turizmo sektoriui. Klausimas, kiek tai atsvers kiti keliautojai, bet jei virusas išplis į kitas šalis, tai pasekmės bus dar skaudesnės“, – sakė jis.

Anot ekonomisto, kinų turistas – geras turistas, kuris gyvena viešbučiuose, perka prabangos prekes, dėl ko pamažėjus atvykstančių skaičiui gali nukentėti ir prabangos drabužių sektorius.

Visgi į Lietuvą atvykstančių kinų skaičius nėra toks įspūdingas. Kaip pabrėžė T. Povilauskas, per metus Lietuvoje apsilanko apie 13-14 tūkst. kinų turistų.

„Jie nakvoja 1-2 naktis, tai, skaitykime, yra apie 30 tūkst. nakvynių per metus. Tai nėra labai dideli skaičiai, nes Lietuvoje iš Azijos mums svarbesni Japonijos turistai, todėl poveikis mūsų šalies turizmui nebus labai didelis“, – prognozavo jis.

Jei išsipildys juodasis scenarijus – gresia krizė

Laidoje „Delfi11“ analitikai buvo paprašyti įvardyti scenarijus kaip Lietuvos ir pasaulio ekonomika reaguotų keičiantis situacijai dėl viruso.

Pasak T. Povilausko, pirmasis scenarijus, kuris, kol kas ir laikomas labiausiai tikėtinu, susijęs su tuo, kad netrukus koronaviruso protrūkis baigsis.

„Pirmasis, kad vasario antroje pusėje gamyba labiausiai pažeistose Kinijos regionuose, kuriuose yra didžiausias užkrėtimų skaičius, grįš arti normalaus lygio ir kovą gamyba grįš į normalų lygį.

Antrasis scenarijus – kad gamyba negrįžta į normalų lygį, užsikrėtimų skaičius didėja, persimeta į kitas pasaulio valstybes ir tada jau turime bloguosius įvykius ir, tikėtina, kad gal pirmą ketvirtį pasaulinio ekonomikos augime turėsime jau ne tiesiog lėtesnį augimą, o minusą. Žinoma, to tikimybė nedidelė, bet šio scenarijaus nereikia pamiršti“, – svarstė jis.

A.Izgorodinas taip pat teigė manantis, kad pirmuoju atveju pasaulio ekonomiką gali lydėti tik trumpalaikiai gamybos bei eksporto sutrikimai, tačiau remiantis juoduoju scenarijumi, viskas gali baigtis ir daug rimčiau.

„Mes turime sutrikimus visą I-ąjį ketv., tada, automatiškai, sutrikimai fiksuojami ir II ketv., tai reiškia, kad ES ekonomika praranda gerą pusmetį“,– sakė jis.

Paklausus, ar gali būti, kad situacija dėl koronaviruso gali iššaukti ir pasaulinę ekonominę krizę, ekonomistai teigė, kad jei virusas nebus sustabdytas – gali būti visko.

„Iššauktų, jei išsipildytų antrasis scenarijus.

Pirmuoju scenarijumi galvojame, kad startas į šiuos metus buvo neblogas, nes tiek Kinijos ir JAV pasiektas tarpinis susitarimas, tiek „Brexit“ reikalai, jie iš esmės pagerino nuotaikas pramonėje. Startas į šiuos metus buvo neblogas, tad kalbėti apie krizę ar blogesnius reikalaus ekonomikoje šiais metais, jeigu kalbame apie pirmąjį scenarijų, manau nereikėtų“, – sakė T. Povilauskas.

„Kol kas kalbame apie techninį augimo lėtėjimą, bet ne apie krizę“, – pridūrė ir A. Izgorodinas.