Žmonės susiduria su problemomis

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys laidoje sakė, kad žmonės susiduria su problemomis.

„Vartotojai dažnai skundžiasi, kad jiems vis sunkiau pasiekti paprastas bankines paslaugas, o sudėtingesnių bankinių paslaugų žmonėms tenka važiuoti gana toli ir vis toliau“, – tikino jis.

Pašnekovo teigimu, tokie argumentai, kaip demografinė situacija ir mažėjanti Lietuva, tiesiog neįtikina.

Kęstutis Kupšys

„Žinoma, galima apeliuoti į mažėjančią Lietuvą ir į mažėjantį gyventojų skaičių, bet net ir gana dideli miesteliai, tokie kaip Rietavas ar Naujoji Akmenė, neturi bankų skyrių. Čia yra didžiulio susirūpinimo vertas faktas. Mes tarsi esame „įstatyti“ į situaciją, kad be bankų neišgyvensime, mes juk gauname atlyginimus, išmokas, pašalpas, pensijas – galų gale esame su banko sektoriumi taip susieti, kad be jo išgyventi būtų sunku, o jis nuo mūsų bėga“, – nuomonę išreiškė K. Kupšys.

Skaitmenizacija ir demografija

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius bando žvelgti iš kitos pusės ir akcentuoja, kad 75 proc. žmonių naudojasi interneto banku.

„Norėčiau pasakyti, kad šiuo metu bankų skyriai nėra mažinami. Antradienį pristatėme visuomenei bankinių paslaugų žemėlapį, kurį ponas Kupšys ir laidoje pademonstravo, tikrai visiems rekomenduoju nueiti ir pažiūrėti, kur kokios finansinės paslaugos teikiamos. Jis taip ir pavadintas – pinigųžemėlapis.lt.

Situacija labai paprasta: šiandien mes vis dar labai dažnai įsivaizduojame, kad bankas – tai pastatas, pilnas pinigų. XXI amžiaus bankininkystė yra ne pastatas, XXI amžiaus bankininkystė – paslaugos, kurios teikiamos. Lietuvoje yra dvi didžiulės jėgos, su kuriomis, deja, kol kas niekas nesugeba susitvarkyti. Viena – tai skaitmenizacija, kita – demografija. Bankai, finansų paslaugos, lygiai taip pat, kaip ir tam tikros kitos viešosios paslaugos: švietimas, sveikatos apsauga, su tuo susiduria. Matome, kad beveik 75 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi interneto banku“, – tvirtino jis.

Neringos meras: šeštadienį vidurdienį pinigai bankomate baigiasi

Neringos meras, paklaustas, ar tikrai užtenka bankinių paslaugų, papasakojo apie užsieniečių požiūrį į bankininkystę Lietuvoje. Jo žodžiais, daugelis atvykstančiųjų Lietuvą laiko nesaugia valstybe.

„Buvau susitikęs su turizmo atstovais, taip pat kruizinių laivų, plukdančių tūkstančius klientų į Neringą, atstovais, jie sakė, kad vis dėlto Lietuva, jų akimis, yra labai nesaugi bankinių kortelių atsiskaitymo atžvilgiu, nors man atrodė, kad mes esame patys saugiausi, tačiau užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvą, nori atsiskaityti tik grynaisiais: pirkdami suvenyrus, žuvis Preiloje, kur pardavėjas neturi to skaitmeninio aparato, nes jis jam yra per brangus ir neduodamas nemokamai“, – tvirtino meras.

Panašiai jaučiasi ir svečiai iš Rytų šalių.

Darius Jasaitis

„Kitas dalykas – mes turime labai daug svečių, kurie atvyksta iš Rytų ir naudojasi grynaisiais. Turime smulkųjį verslą – senjorai, turėdami butų ir juos nuomodami nemoka naudotis, bijo tų telefoninių sukčių, tad pinigus dedasi po pagalvėle, ima tik grynuosius. Nidoje turime tik du bankomatus. Nei Preiloje, nei Pervalkoje, nei Juodkrantėje su banku nesutariame dėl bankomatų.

Esmė tokia, kad bankai siūlo netgi mums mokėti jiems pinigų, kad bankomatai būtų. Sutinku: bankas – verslas. Viskas gerai, valstybė kažkada apsigavo tikėdama pažadais, visus agituodama gražiais pažadais per televiziją, kad eitumėte į bankus, turėtumėte korteles, kad viskas bus gerai.

Bet štai valstybei pasiūlymas, jeigu taip galima, – valstybė ir visos valstybinės įmonės, savivaldybės, tegul savo pinigus laiko tik tame banke, kuris užtikrins bent jau tinklą bankomatų, – tokį, koks yra Nidoje, su galimybe pinigus įdėti ir išimti, galimybe padaryti pervedimą. Taip sukursime daugiau darbo vietų už valdiškus pinigus, nors, aišku, dabar sakoma, kad pinigus laikyti reikia mokėti“, – tikino pašnekovas.

„Kitas dalykas yra atvykstantys turistai – iš Rusijos, Baltarusijos. Jiems problema, kai reikia išsiimti iš bankomato, o bankomate, kaip įprasta, šeštadienį vidurdienį pinigai baigiasi ir prasideda visokių fantazijų ieškojimas, ką daryti, kaip išgyventi“, – pridūrė D. Jasaitis.

Rietavo meras: žmonės sugaišta visą dieną

Rietavo meras Antanas Černeckis užčiuopė dar vieną problemą – daugelis kaimuose gyvenančių senesnių žmonių nesinaudoja kompiuteriais, o vykti į bankų skyrius labai nepatogu, kartais žmonės iššvaisto net visą pusdienį ar dieną.

„Pažiūrėjau tą žemėlapį ir atrodo, kad mes gyvename pačius geriausius laikus ir viskas yra užtikrinta, kaip turi būti. Deja, taip nėra, čia tik fikcija, kad viskas gerai, kad galime pasiimti pinigų tada, kada reikia. Pavyzdžiui, „Perlo“ terminale kokioje nors kaimo parduotuvėje kiek priprekiaujama per dieną, o žmogui reikia važiuoti kokius 20 kilometrų į Rietavą pasiimti pinigų. Tai yra neišspręsta problema, nes žmogus gaišta pusę dienos. Transportas nėra išvystytas, kad autobusai važiuotų kas dvi ar tris valandas.

Antanas Černeckis

Žmogus sugaišta pusę dienos, jeigu ne visą. Daugelyje kaimų tėra vos vienas ar keli žmonės, kurie sugeba reikalus tvarkyti kompiuteriu. Kai kuriems ta bankininkystė kompiuteriu dar nėra prieinama. Tuos žmones, kuriems yra 70–80 metų, išmokyti naudotis kompiuteriu – utopija. Jiems dirbti savarankiškai neįmanoma. O kreditų unijos nėra tas bankas, kuris galėtų visapusiškai aptarnauti, – nei kortelių, nei bankomatų neturi. Galbūt ir būtų šioks toks pakaitalas kaimiškose vietovėse, bet dar reikia jiems padirbėti, kad galėtų teikti tokias paslaugas“, – kalbėjo Rietavo meras.

Žmonės jaučiasi izoliuoti

Anot jo, skundų jau dabar daugėja, žmonės esama padėtimi nepatenkinti.

„Skundų ir nepasitenkinimo labai daug. Keistas požiūris, kad dėl demografijos ar kitų dalykų mažiname paslaugas. Jeigu taip mąstysime, kas tada liks. Tie žmonės teisūs sakydami: o kas lieka – kraustomės mes iš tos Lietuvos, nes čia niekas į mus nežiūri.

Kas lieka tam žmogui, pavyzdžiui, verslininkui, kuris nori atsidaryti čia sąskaitą. Kokį jis turi paskatinimą čia, vietoje, susitvarkyti reikalus, pasitarti, su kuo turi konsultuotis? Tas žmogus lieka vienas – jis turi važiuoti į didelį miestą, kur gautų tokią paslaugą. (...) Tie žmonės gali būti visiškai izoliuoti“, – pabrėžė meras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (405)