Vasarį Vyriausybė pritarė ir Seime registravo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje parengtą Pelno mokesčio įstatymo pataisą, kuri sukurtų naują lengvatą.
Projekte rašoma, kad 30 mln. eurų privačių kapitalo investicijų ir ne mažiau 200 naujų darbo vietų sukuriantis stambus investuotojas galėtų iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio, kurio standartinis tarifas Lietuvoje yra 15 proc.
Tokia taisyklė galiotų tik duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos investicijų projektams.
„Kuo palankesnę investicinę aplinką Lietuva sudarys investuotojams, tuo didesnė bus šalies galimybė konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo į Lietuvą ar jų plėtros Lietuvoje. Stambių projektų įgyvendinimas mažose valstybėse turi reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai (sumokami mokesčiai, perkamos vietinių tiekėjų paslaugos, prekės ir darbai, sukuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos).
Siekiama skatinti investicijas regionuose, kuriuose stambių projektų įgyvendinimas turėtų itin reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai ir naujų darbo vietų sukūrimui: stambūs projektai galėtų įsikurti bet kuriame Lietuvos regione ir savivaldybėje. Siekiant investuotojus pritraukti į regionus, būtina pasiūlyti mokestines paskatas, kaip yra siūloma kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse konkurentėse“, – dėstoma projekto aiškinamajame rašte.
Ten pat rašoma, kad 2010–2018 metais stambaus projekto apibrėžimą atitinkančių projektų gamybos sektoriuje Lietuvoje buvo vos keturi, o stambių duomenų centrų projektų pritraukta iki šiol nebuvo.
Ministerijos specialistai dar paskaičiavo, kad gamybos sektoriuje, mokant vidutinį šalies atlyginimą, vienas stambus projektas (200 darbuotojų) vidutiniškai sukuria 1 219 272 eurus mokesčių įmokų per metus.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad jokių valstybės biudžeto praradimų dėl šios lengvatos pritrauktų investicijų projektų nebūtų patiriama, nes, jei šie investicijų projektai nebūtų vystomi Lietuvoje, pelno mokesčio jų įgyvendintojai ir taip nemokėtų.
„Pelno mokesčio lengvatos paskirtis – skatinti stambius projektus gamybos ir duomenų centrų srityse. Planuojama, kad ši papildoma paskata padės pritraukti daugiau investicijų į regionus“, – rašoma dokumente.
Beje, norint pataisą priimti, vien Seimo pritarimo neužteks. Ją dar reikės suderinti su Europos Komisija, nes pasiūlymas vertintinas kaip nauja regioninės valstybės pagalbos schema.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis anksčiau sakė, kad pasiūlymas leistų per 5 metus sukurti apie 2 tūkst. naujų darbo vietų.
„Mūsų tikslas – įvairiomis priemonėmis pritraukti daug darbo vietų sukuriančius ir stambias investicijas įgyvendinančius tiesioginių užsienio investicijų projektus ir sukurti papildomas paskatas plėstis norinčiam lietuviškam verslui“, – jį cituoja naujienų agentūra BNS.
Mokesčių rojus?
Sutaupyti siekiančios tarptautinės įmonės kartais naudoja įvairias mokesčių vengimo schemas. Pavyzdžiui, gamykla savo prekes tai pačiai korporacijai priklausančiai įmonei gali parduoti už savikainą. Tada pelną uždirbs ne gamykla, o ta įmonė, kuri gali būti valstybėje, leidžiančioje tam tikromis sąlygomis nemokėti pelno mokesčio.
Viena geriausiai žinomų panašaus pobūdžio schemų vadinasi „Dvigubas airiškas ir olandiškas sumuštinis“ ir ja daug metų naudojosi „Google“.
Ar Lietuvoje siūloma pelno mokesčio lengvata ateityje gali būti naudojama panašiose schemose? Mokesčių ekspertai Marius Dubnikovas ir Rūta Bilkštytė mano, kad taip.
„Su mokesčiais visada yra daug rizikų sumokėti arba nesumokėti, – svarstė R. Bilkštytė. – Lietuvai nieko blogo, jei sutaupytų mokesčius. Airija su savo „sumuštiniais“ ir įsipareigojimais Europos Komisijai (turint omenyje, kiek sukuria darbo vietų) dėl pelno mokesčio nesijaudina“.
M. Dubnikovas taip pat sakė, kad įmonės gali išvežti pelną svetur, tačiau pabrėžė, kad dėl to Lietuvos finansams žalos nebūtų.
„Tikėtina, kad tie, kas traukia investuotojus į Lietuvą, mato, jog tai gali būti vyšnaitė ant torto. Galės pasakyti, kad jei ateis, jiems nebus taikomi tam tikri mokesčiai. O kai reikia spręsti – eiti į Lietuvą, ar į Čekiją – galbūt ta vyšnaitė bus vienas veiksnių, kuris nusvers“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat per skambiu pavadino apibūdinimą „pelno mokesčių rojus“. „Mums reikia kaip įmanoma daugiau tokių įmonių, kurios galėtų įdarbinti 200 žmonių, mokėti normalius atlyginimus, suteikti normalias darbo sąlygas“, – sakė jis.
Darbo vietų užtenka?
Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto profesorius Romas Lazutka komentare „Delfi“ svarstė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija prieštarauja pati sau: kartais teigia, kad Lietuvoje trūksta darbo jėgos, kartais – kad darbo vietų.
„Kai pataikauja vieniems verslininkams, įrodinėja, kad reikia daugiau imigrantų, nes, neva, nėra kuo užpildyti laisvų darbo vietų. Ir štai, iš kito pusrutulio ištraukia priešingą mintį – Lietuvoje nėra darbo vietų ir pelno mokesčio privilegija tam, kas jų sukurs bent du šimtus. Tai ko gi Lietuvoje ar galvose per daug ir ko per mažai?“ – rašo jis.
Ekonomistas Vaidas Navickas sutiko, kad šaliai reiktų apsispręsti, kuris naratyvas yra teisingas.
„Ar tai, kad trūksta darbuotojų, ar tai, kad trūksta darbo vietų? Nes ir to, ir ano tuo pačiu metu nelabai gali trūkti.
Jei naratyvas, kad trūksta darbuotojų, tada subyra visa jų kaštų ir naudos analizė. Tada jie trauks darbuotojus iš egzistuojančių verslų, kurie moka 15 proc. pelno mokestį į naujas įmones, kurios nemokės“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas dar pastebėjo, kad pats 14 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbo verslo strategijų srityje ir tada mokesčių politika jo analizėje buvo tik vienas iš veiksnių.
„Prieš 10–12 metų buvo vajus į Kiniją perkėlinėti amerikiečių darbus. Kai šiuos dalykus vertindavau, mokesčių sistema buvo viena iš kintamųjų, bet svarbiau buvo darbo jėgos kaina (ar jos apskritai yra), žaliavų kaina (jei tai gamyba), logistika (kiek laiko reikės gabenti į tavo rinką, kiek kainuos), elektros energijos kaina ir t.t. Visas kompleksas dedamųjų yra sprendime, ne tik mokesčiai“, – sakė V. Navickas.
Savo ruožtu M. Dubnikovas sakė, kad darbo vietų nebūna per daug.
„Tokios įmonės atneša vakarietišką kultūrą, dažnai aukštesnes algas, o tai reiškia, kad bendras pajamų lygis pradeda augti. Tai gali būti katalizatorius. Pavyzdžiui, Kauno Laisvoji ekonominė zona su visomis įmonėmis pradėjo auginti viso miesto atlyginimų kartelę. Nes siurbia darbuotojus iš kitų darbo vietų, atsiranda konkurencija.
Net ir tokių lengvatų kritikai, kurie linkę į socialinius aspektus, turėtų įvertinti, kad bendras pajamų lygis, užimtumo didėjimas atneštų gėrį“, – sakė jis.
R. Bilkštytė pridūrė, kad tarp reikalavimų lengvatos siekiančiai įmonei galėtų atsirasti dar vienas – darbo užmokesčio reikalavimas.
„Dar reikėtų sąlygos, kad mokėtų bent 1 tūkst. eurų į rankas“, – sakė ji.
