„Klimato kaita ir galimos priemonės jai suvaldyti – apie tai kalba visas pasaulis. Aš tikiu, kad finansų technologijos turės didelę įtaką sparčiai tvaraus verslo plėtrai visame pasaulyje. Turime rasti geriausius sprendimus, kaip labiau paskatinti „žaliąsias“ investicijas ir išnaudoti jų teikiamas galimybes kovoje su klimato kaita“, – sako ministras.

V. Šapoka su „Stokholmo žaliųjų skaitmeninių finansų“ centro vykdančiąja direktore C. Repinski diskutavo apie FinTech inovacijų galimybes „žaliųjų“ investicijų skatinimui.

„Sutelktinis finansavimas, dirbtinis intelektas, blockchain technologijos, didieji duomenys, daiktų internetas ir dar daugiau finansų inovacijų gali būti „įdarbintos“ kovojant su klimato kaita“, – teigia finansų ministras.

„Žalioji“ ekonomika yra vienas iš Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ prioritetų. 2018 m. Vyriausybė viena pirmųjų Europos Sąjungoje rinkoje išplatino žaliųjų obligacijų emisijas, kurių metu pritrauktos lėšos bus panaudotos žaliesiems projektams įgyvendinti – daugiabučių modernizavimui ir energetiniam efektyvumui didinti.

Lietuva kartu su Europos Komisija ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku vykdo tvarių finansų projektą, kurio metu rengiamas Lietuvos veiksmų planas dėl tvarių finansų bei Žaliojo finansų instituto įsteigimo Lietuvoje galimybių studija. Šiuo projektu siekiama paskatinti finansines institucijas nukreipti lėšas į žaliųjų projektų finansavimą ir prisidėti prie klimato kaitos tikslų.