Visgi ekspertai pripažįsta, kad demografinė padėtis ir vis labiau tuštėjantys regionai bei technologijų plėtra koreguos finansinių paslaugų teikėjų veiklą.
Dauguma gyventojų ateityje naudosis tik interneto banku
LBA atliko Lietuvos gyventojų apklausą: 78 proc. apklaustųjų banko skyriuose nesilanko arba lankosi rečiau nei 3 kartus per metus, dažniausiai – iškilus kokiai nors problemai. Todėl, anot LBA analizės vadovo Viliaus Tamkvaičio, paslaugų, dėl kurių tektų apsilankyti banko skyriuose, ateityje mažės.
Tuo tarpu internetiniame banke, kurį turi tiesiog savo telefone, žmonės lankosi kone kasdien. Internetinės bankininkystės populiarumas per dešimtmetį išaugo dvigubai: interneto banku naudojasi 65 proc. klientų, jaunesni nei 45-erių – praktiškai visi.
„Atlikome analizę ir pasižiūrėjome, kaip atrodo interneto banko naudotojų kiekis. Jei 2003 m. vos 3 proc. gyventojų naudojosi interneto banku, šiandien tokių žmonių yra daugiau nei 70 proc. Mūsų prognozės rodo, 2030 m. didžioji dalis – daugiau nei 90 proc. – Lietuvos gyventojų naudosis interneto banku, nes nebeliks poreikio lankytis bankų skyriuose“, – dėsto V. Tamkvaitis.
Jis pažymi, kad 90 proc. 30–45 metų gyventojų tą jau daro šiandien.
Kodėl žmonės vis dar lankosi bankuose, V. Tamkvaitis aiškina, kad dažniausiai dėl debeto kortelės išdavimo. Tik 3 proc. gyventojų esą ateina į banką, kad susimokėtų už komunalines paslaugas.
Dvi didelės jėgos, kurios keičia paslaugų teikimą
Kaip sako LBA prezidentas Mantas Zalatorius, šiandien yra dvi didelės jėgos, kurios veikia visų paslaugų, ne tik finansinių, teikimą, – skaitmenizacija ir demografinė padėtis.
„Šis bankinių paslaugų žemėlapis yra savotiškas demografinės padėties ir gyvenimo regionuose atspindys. Žmonės migruoja į didžiuosius miestų ir jų žiedines savivaldybes, kur yra daugiau veiklų. Ten, kur mažėja žmonių, natūraliai mažėja ir paslaugų. Skirtumas tik tas, kad viešosios paslaugos nyksta, o finansinės keliasi į internetą arba jungiasi su kitais partneriais. Demografinės tendencijos neramina, tačiau bankų padalinių tinklas peržiūrimas nuodugniai, įvertinant daugelį veiksnių, ir skubotų sprendimų imtasi nebus“, – pabrėžė LBA prezidentas.
M. Zalatoriaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 5 tūkst. vietų, kur galima išsigryninti pinigų bei yra daugiau nei 600 vietų, kur pinigus galima įnešti. Anot jo, yra per 302 bankų ir kredito unijų skyrių, kurie veikia visoje Lietuvoje.
„Pastebime tendenciją, kad Lietuvoje daugėja automatizuotų vietų, kuriose galima ne tik išsiimti pinigų, bet ir įnešti, t. y. bankomatai. Jie populiarėja, nes dirba visą parą, klientams patogu“, – dėsto LBA analizės vadovas V. Tamkvaitis.
Kaip sako V. Tamkvaitis, lėšų išgryninimas – viena populiariausių finansinių paslaugų. LBA nariai turi daugiau nei 1100 vietų, kuriose galima išsiimti grynųjų pinigų. Didžioji dalis šių vietų – bankomatai. Kita dalis – bankų skyriai.
„Mūsų nariai nėra vieninteliai, kurie teikia tokią paslaugą. Jei prie žemėlapio pridedame „Perlo“ terminalus, visa Lietuva būtų jais padengta 10 kilometrų spinduliu. Vis dėlto yra vos kelios vietos, kur nėra teikiamos tokios paslaugos 10 kilometrų spinduliu, t. y. miškingos vietovės“, – dėmesį atkreipia V. Tamkvaitis.
LBA parengtą finansinių paslaugų prieinamumo žemėlapį galite rasti ČIA.
Dvi savivaldybės, kuriose nėra nei bankų, nei kredito unijų
V. Tamkvaičio teigimu, Lietuvoje turime dvi savivaldybes, kuriose nėra bankų ar kredito unijų, – Neringos ir Rietavo savivaldybės.
Neringos savivaldybė turi kiek daugiau nei 3 tūkst. gyventojų. Anot jo, retai žmonėms kyla noras atostogaujant atsidaryti banko sąskaitą, todėl Neringoje ir neturime veikiančių bankų skyrių.
Jis taip pat teigė, kad Rietavo savivaldybė – viena problemiškiausių, mat ji neturi nė vieno banko skyriaus. Rietavo savivaldybė turi kiek daugiau nei 7 tūkst. gyventojų, iš kurių 1600 dirbančių asmenų. Tai – vienas rečiausiai apgyvendintų regionų – vos 12 žmonių kv. km.
Rietavo gyventojams artimiausias banko skyrius – Plungėje: žmonėms tenka vykti 23 min. automobiliu arba 45 min. viešuoju transportu. V. Tamkvaitis atkreipia dėmesį, kad Vilniuje per automobilių spūstis iki banko galima nuvykti ir lėčiau.
„Negalima vienareikšmiškai sakyti, kad regionuose bankų skyrių tinklas – retesnis nei didžiuosiuose miestuose. Palyginus Vilniaus miestą ir Pasvalio rajoną, matome, kad Pasvalio rajone 100 tūkst. gyventojų tenka 3 kartus daugiau bankų skyrių nei Vilniaus mieste“, – pridūrė V. Tamkvaitis.
Demografinės problemos
Pasak socialinės geografijos ir demografijos eksperto, Vilniaus universiteto doc. dr. Rolando Tučo, Lietuvoje regioniniai demografiniai skirtumai ir toliau tik didės. Kaimiškose savivaldybėse dėl mažėjančio gimstamumo bei neigiamo gyventojų migracijos balanso, vaikų bei darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir toliau sparčiai mažės – vis didesnę kaimiškų savivaldybių gyventojų dalį sudarys vyresnio amžiaus žmonės.
Tyrimų duomenimis, per pastaruosius metus regionuose vyksta spartūs demografiniai pokyčiai – visose savivaldybėse gyventojų skaičius pastebimai mažėja. Pavyzdžiui, per 2018 m. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 38 tūkst. gyventojų, o Akmenėje, prognozuojama, per dešimtmetį gyventojų skaičius gali sumažėti net 17 proc.
LBA organizuotoje konferencijoje kalbėta, kad apskritai šalyje liko tik 29 miestai, kuriuose gyvena daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Rečiausiai apgyventa savivaldybė – Švenčionių: čia kaimo gyventojų tankumas vos viršija 5 žmones kvadratiniam kilometrui.
Prognozuojama, kad ir dėl žemo gimstamumo, populiacijos senėjimo ir žmonių migracijos į didžiuosius miestus ir žiedines savivaldybes per 15–20 metų retai apgyvendintomis taps beveik visos Lietuvos kaimiškos teritorijos.
Bankų asociacijos teigimu, traukiantis gyventojų skaičiui, regionuose mažėja ne tik banko skyrių, bet ir mokyklų, policijos nuovadų, medicinos punktų, maršrutinių autobusų reisų – visų valstybės garantuojamų viešųjų paslaugų.
LBA pasiteisina, kad bankų skyrių mažėjimas yra mažiau skausmingas, mat žmonės gali paslaugas rasti internetiniame banke arba artimiausioje parduotuvėje veikiančiame „Perlo“ terminale. Be to, teigiama, kad didieji bankai įkūrė ir mobilias konsultantų komandas, kurios esant poreikiui gali atvykti į nutolusias vietoves padėti žmonėms susitvarkyti bankinių reikalų.
Šiuo metu Lietuvoje finansines paslaugas teikia 302 bankų ir kredito unijų padaliniai, veikia 903 bankomatai bei 2238 „Perlo“ terminalai, kur galima išsigryninti pinigų. Tokia paslauga teikiama ir bankų partnerių: „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose. Iš viso šalyje yra arti 5000 vietų, kur galima pasiimti grynųjų pinigų. Ši operacija yra dažniausia žmonių ieškoma bankinė paslauga.
