23,3 mlrd. Eur – tiek šiandien gyventojai turi likvidaus finansinio turto. Didžausią dalį, anot specialistų, 72 proc., bendrai sudaro indėliuose ir grynaisiais pinigais gyventojų laikomos lėšos, kurios 2019 m. III ketv. duomeninimis siekė 16,7 mlrd. Eur. Ši suma, nuo 2004 m. iki 2019-ųjų išaugo 4,9 karto, 2004 m. siekė 3,4 mlrd. Eur.

„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas tikino, kad tokiam santaupų šuoliui įtakos daugiausia turėjo augančios gyventojų pajamos, kurios nuo 2000-ųjų iki 2018-ųjų taip pat augo 3,8 karto.

Kalbant apie tai, kokį poveikį infliacija gali turėti ateityje, jis žvelgiant į ateinantį dešimtmetį tikino, kad čia gali būti keli infliacijos scenarijai.

„Atsižvelgiant į faktinę vidutinę metinę infliaciją 2000-2019 metais, po dešimt metų 100 Eur perkamoji galia Lietuvoje gali siekti 78,79 Eur arba 82,03 Eur, jei bus 2 proc. metinė infliacija, į kurią orientuojasi Europos centrinis bankas (ECB)“, – sakė V. Rūkas. Tai reiškia, kad galima daryti išvadą, kad pirmuoju atveju 100 Eur nuvertėtų 21,2 proc., o antruoju – 18 proc.

Anot jo, faktinė vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2000-2019 m. siekė 2,4 proc., o nuo 2000 iki 2019-ųjų dėl infliacijos poveikio 1 Eur perkamoji galia sumažėjo 37,9 proc.

Tiesa, visgi patys gyventojai infliacijos poveikį savo pinigams įsivaizduoja skirtingai.

Kaip buvo matyti iš atlikto tyrimo, gyventojų manymu, esant įprastoms ekonomikos sąlygoms, per 10 metų jų pinigai gali nuvertėti nuo mažiau nei 5 proc., taip manė 8 proc. respondentų, iki 5-10 proc. ar 15-20 proc., tap manė 36 proc. respondentų.

Kad infliacija didės 10-15 proc. tikino 21 proc. respondentų, o tų, kurie manė, kad infliacija per dešimtmetį didės daugiau nei 20 proc., buvo 19 proc. Dar 16 proc. gyventojų sakė nežinantys, kaip per 10 metų keisis jų turimų pinigų vertė.

„Galime daryti išvadą, kad gyventojai neturi vieningos nuomonės dėl galimo ilgalaikio infliacijos poveikio ir tik 37 proc. respondentų vertinimas yra artimas galimai faktinei infliacijos įtakai pinigų vertei, kuri per 10 metų galėtų siekti apie 20 proc.“, – pridūrė ir „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Kaip parodė tyrimas, nepaisant manymo, jog uždirbti pinigai daugiau ar mažiau nuvertės, dauguma respondentų laiko pinigus grąžos negeneruojančiose priemonės. Net 53 proc. žmonių juos teigė laikantys einamojoje sąskaitoje, 36 proc. saugo patys, o indėlyje – 28 procentai. Investavę pinigus teigė vos 11 proc. apklaustųjų, 4 proc. atsakė, kad juos yra paskolinę.

„Gaila, tačiau tenka konstatuoti, kad šalies gyventojai nesirūpina savo finansine ateitimi. Laikydami uždirbtus pinigus namuose ar sąskaitoje, greičiausiai mano, kad jų pinigai yra saugūs, tačiau neįvertina fakto, kad laikui bėgant, o ypač ilgesniu, daugiau kaip 10 metų laikotarpiu, pinigai gali prarasti savo vertę. Tokiu būdu atėjus pensijai galiausiai gali paaiškėti, kad jų ilgai taupyti, bet niekur neinvestuoti pinigai, yra verti gerokai mažiau nei buvo tikėtasi“, – sakė D. Kolmatsui.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad pinigų verte būtina rūpintis ir dėl to, kad po keliasdešimt metų išėjus į pensiją, tikėtina, kainos bus visiškai kitokios – augant ekonomikai, jos taip pat išaugs. Tad tam pačiam daiktui įsigyti reiks visiškai kitos sumos.

„Tai atsispindi ir „Sodros“ prognozuojamos pensijos skaičiuoklėje – ji rodo, kad galimai gausime pakankamai didelę pensiją vien iš „Sodros“, tačiau realybėje jos vertė bus žymiai mažesnė“, – sakė D. Kolmatsui.

Pavyzdžiui, vidutinį atlyginimą dabar uždirbantis 20 metų vyras, gali pensijoje tikėtis 1635 eurų prognozuojamos išmokos vien iš „Sodros“. Tačiau realybėje, jei įvertinsime galimą infliacijos įtaką, pavyzdžiui, 2 proc. galimą metinę infliaciją, 2065 metais 1635 eurų sumos perkamoji galia sumažės 59 proc. ir bus vos 670,67 eurų. Be to, šiuo metu gana solidi 1 635 eurų suma tuo metu sudarys vos 30,8 proc. prognozuojamo tuometinio atlyginimo.