„Bet kokia ekonominį aktyvumą skatinanti valdžios iniciatyva yra sveikintina. Iš tikrųjų Lietuvai, norint pakeisti savo ekonominę struktūrą ir didinti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių įmonių ir ekonominių veiklų svorį, yra būtina palaikyti ateinančių stambių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kompanijų skaičių. Tad, žinoma, šita inciatyva dėl pelno mokesčio yra tikrai sveikintina ir labai savalaikė“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.
Kita vertus, pasak LLRI vyriausiosios ekspertės, Lietuvai svarbu pritraukti investuotojus į regionus, kuriuose ekonominis pulsas yra kuklesnis.
„Kaip žinoma, Lietuva jau turi tam tikrų konkurencinių pranašumų pritraukti užsienio investicijas – tai yra laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) su atitinkamai lengvatinėmis mokestinėmis struktūromis tinklas Lietuvoje. Bet norisi, matyt, tų investuotojų pritraukti daugiau. Galbūt platesniu regioniniu mastu. Čia iškyla klausimas – ar vien į didžiuosius investuotojus Lietuvoje reikėtų orientuotis? Kaip žinoma, Lietuvoje ekonominis pulsas regionuose yra kuklesnis, ir ta tendencija yra neigiama“, – tikino LLRI ekspertė.
Todėl, I. Genytės-Pikčienės teigimu, suteikti mokestines lengvatas tik stambiesiems investuotojams nėra tikslinga. Pasak jos, ateinančios investicijos neturėtų būti diskriminuojamos pagal dydį, nes, teigia LLRI ekspertė, Lietuvai kaip tik lengviau būtų pritraukti Europos mastu vidutines ar smulkias kompanijas.
„Ateinančios investuoti įmonės nebūtinai turi būti didelės. (...) Lietuva neturi tokios prabangos, kad galėtų diskriminuoti ateinančias investicijas pagal dydį. Tiesiog kiekvienas ateinantis verslas sukuria darbo vietas, sutelkia aptarnaujančias veiklas, kurios kuria darbo vietas, ir tai turėtų būti Lietuvos siekis. Dabar išsikelta ambicija paskatinti tik didžiąsias kompanijas yra daugiau nulemta Lietuvos biudžeto apribojimo ir tiesiog nėra galimybių skatinti visus, nors tai būtų protinga ir ilguoju laikotarpiu tai turėtų didesnės grąžos“, – teigė ji.
„Lietuva yra maža, darbo rinka yra sekli, yra struktūrinių neatitikimų, problemų, tad mes kaip tik lengviau pritrauktume ne ypatingai didelius investuotojus, bet tas vidutines Europos mastu kompanijas ar net smulkias kompanijas, kurios mums būtų itin naudingos ir tikrai duotų tos ilgalaikės naudos“, – tęsė ekonomistė.
Vis dėlto I. Genytė-Pikčienė teigiamai vertina tai, kad šalies valdantieji vis dažniau įvertina Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu.
„Labai šaunu, kad valdantieji pradeda vis labiau vertinti Lietuvą ne kaip uždarą ekosistemą, bet įvertina konkurencingumą tarptautiniu mastu. Ypač kalbant apie tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą. (...) Ta mūsų verslo aplinka, kurią sukursime, mokestinė aplinka, kurią turėsime pasiūlyti ateinančioms investicijoms, ji visada bus lyginama su panašioje pozicijoje esančiomis šalimis“, – Eltai sakė LLRI ekspertė.
Pasak ekonomistės, Lietuvai dar yra kur padirbėti, ypač norint išlikti patraukliai ir atkreipti stambių įmonių dėmesį.
„Kita vertus, turime labai rimtų problemų dėl darbo rinkos struktūrinių neatitikimų, švietimo sistemos spragas. (...) Kaip žinoma, Lietuva nėra besiplečiančios stambios kompanijos svajonių taškas, ir tikrai mes turime padirbėti, kad išliktume patrauklūs ir tos stambios įmonės į mus atkreiptų dėmesį“, – sakė ji.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo siekiama sukurti mokestines paskatas pritraukiant stambias investicijas. Nuo pelno mokesčio būtų atleisti tie investuotojai, kurie investuos ne mažiau kaip 30 mln. eurų ir sukurs ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų.
Siūloma nustatyti, kad pelno mokesčio lengvata juridiniam asmeniui, vykdančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau nei 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos.
