Tai gali signalizuoti, kad Lietuvos bendrovės gerai dengia būtinuosius finansinius įsipareigojimus, tačiau dėl apyvartinio kapitalo trūkumo vėluoja atsiskaityti su atskirais verslo partneriais ir tiekėjais.
„Creditreform Lietuva“ apibendrinti duomenys rodo, kad 2020 m. sausį vienam Lietuvos darbdaviui tenkanti skola Sodrai siekė 233 EUR ir, palyginti su 2019 m. sausiu sumažėjo 19,3 proc. „Visuose pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose – pramonėje, statyboje, vidaus prekyboje bei transporte – jau kurį laiką stebime dviženklį įmonių įsiskolinimų Sodrai mažėjimą.
Tai yra akivaizdus signalas, kad dėl augančių Lietuvos ekonomikos apsukų Lietuvos verslas gerai dengia būtinuosius finansinius įsipareigojimus. Įmokos Sodrai kaip tik patenka po šia kategorija, kadangi dėl nesumokėtų įmokų įmonei gresia priverstinis mokestinių nepriemokų išieškojimas“,– teigia „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Ima trūkti nuosavo kapitalo
Visgi, nepaisant sparčiai mažėjančių Lietuvos verslo skolų Sodrai, atskiruose sektoriuose – transporte bei tekstilės pramonėje – praėjusių metų pabaigoje buvo užfiksuotas padidėjęs įregistruotų įmonių turto areštų skaičius. Pavyzdžiui, transporto sektoriuje 2019 m. buvo įregistruota 1312 turto areštų, o 2020 m. – jau 1324 atvejai.
Anot Sauliaus Žilinsko, išaugęs turto areštų skaičius transporto bei tekstilės gamybos sektoriuose gali reikšti, kad dėl kapitalo trūkumo bendrovės yra susifokusavusios į būtiniausių finansinių įsipareigojimų padengimą, tačiau atskirais atvejais neturi pakankamai nuosavo kapitalo, kad galėtų atsiskaityti su visais tiekėjais ir verslo partneriais.
„Kol kas tai nėra masinė tendencija, bet panašu, kad tam tikrais atvejais įmonėms nuosavo kapitalo užtenka būtiniausių įsipareigojimų įvykdymui, bet kartais kitų įsipareigojimų vykdymas yra atidedamas. Įregistruotų turto areštų apimtys pradėjo augti 2019 m. pabaigoje – tai gali reikšti, kad metams einant į pabaigą daliai Lietuvos bendrovių pradėjo labiau trūkti nuosavų lėšų“ ,– teigia Saulius Žilinskas.
Anot SME Finance ekonomisto Aleksandro Izgorodino, prie padidėjusių vėluojančių atsiskaitymų atskiruose Lietuvos ekonomikos sektoriuose galėjo prisidėti keli veiksniai.
„Pirma – įtakos galėjo turėti šlubuojanti euro zonos ekonomika, kuri 2019 m. ketvirtą ketvirtį augo lėčiausiai nuo 2013 metų. Iš kitų duomenų matome, kad Lietuvos eksportuotojai 2019 m. pabaigoje pradėjo stipriai mažinti eksportuojamos produkcijos įkainius – tai yra signalas, kad užsienio paklausa kiek nusilpo ir įmonėms reikia įdėti visa daugiau pastangų, kad užsitikrinti eksporto sutartis. Sulėtėjus ES ekonomikos augimui, atitinkamai galėjo išaugti ir vėluojančių atsiskaitymų rizika“.
Prie pinigų prieiti sunkiau
„Kita galima priežastis – pablogėjęs Lietuvos verslo priėjimas prie išorės finansavimo ir įtempta vidaus lėšų būklė. Europos Komisijos apklausos rodo, kad 2019 m. įmonių priėjimas prie bankų paskolų Baltijos valstybėse pablogėjo labiausiai visoje ES.
Negana to, 2019 m. antrą, trečią ir ketvirtą ketvirtį traukėsi bankų paskolų Lietuvos verslui portfelis. Atitinkamai, finansų atžvilgiu Lietuvos bendrovės tapo labiau priklausomos nuo nuosavo kapitalo, tačiau atskirais atvejais nuosavų pinigų kiekio galėjo ir neužtekti visų finansų įsipareigojimų padengimui – tai galėjo prisidėti prie turto areštų skaičiaus padidėjimo atskiruose Lietuvos ekonomikos sektoriuose.“,– teigia A. Izgorodinas.
SME Finance ir Creditreform Lietuva specialistai rekomenduoja atsižvelgiant į pastebėtas tendencijas, daugiau dėmesio skirti refinansavimo ar faktoringo galimybėms ne bankuose, juolab tokių kreditavimo šaltinių pastaruoju metu padaugėjo. Taip pat siūloma atkreipti dėmesį į eksporto kontraktų pelningumą, pagal galimybes mažinti ypač mažo pelningumo portfelio dalį.
Kritiniu atveju patariama išnaudoti galimybę tartis dėl atidėjimų ir dalinių mokėjimų su priverstinį išieškojimą taikančiomis institucijomis – Sodra ir Valstybine mokesčių inspekcija.
