Anot jo, Europos Komisija gali pasiūlyti įvairių priemonių, finansavimo šaltinių, tačiau šalys pačios privalo atsisakyti veiklų, kurios teršia vidaus vandenis.

„Priklausys nuo šalių įsitraukimo, bet Komisija turi pasiūlyti techninių priemonių, galimi įvairūs finansavimo šaltiniai, kalbant apie naują perspektyvą, tiek Žuvininkystės fondo. Manau, atėjo laikas aptarti su šalimis narėmis ir sudėlioti tikslingą planą Baltijos jūroje taršos mažinimui“, – žurnalistams Briuselyje sakė V. Sinkevičius.

„Faktas, kad vykdant veiklas kaip jos yra vykdomos, kalbant apie chemikalų, nitratų naudojimą, prisidėti galima būtų keičiant tas veiklas ir mažinant, pirmiausia, vidaus vandenų ir upių taršą“, – pridūrė jis.

Pasak komisaro, susitikimas su aplinkos ir žemės ūkio ministrais iš aplink Baltijos jūrą esančių šalių vyks rudenį, iki tol su jais bus kalbama neformaliai.

V. Sinkevičius teigė kovą planuojantis susitikti ir su Lietuvos aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika. Pasak jo, su ministru bus diskutuojama, kokią pagalbą komisija galėtų pasiūlyti Lietuvai dėl taršos problemų.

„Komisija nesiims nieko bausti, nes tai šalių prerogatyva, tačiau aš pats planuoju atvykti į Klaipėdą, susitikti su aplinkos ministru ir pasikalbėti labai konkrečiai, kokią techninę pagalbą Komisija galėtų pasiūlyti Lietuvai“, – sakė V. Sinkevičius.

Pastaruoju metu Lietuvoje dažnėja pranešimų, jog įmonės nesilaiko taršos reikalavimų.

Sausio pradžioje teisėsauga paskelbė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl „Grigeo“ antrinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vykdytos taršos. Įtariama, kad įmonė sistemingai leido nevalytas atliekas į Kuršių marias.

Aplinkos apsaugos departamentas po patikrinimų sausį nustatė, Pakruojo ir Panevėžio rajonuose rasta galbūt nelegaliai laikomų pavojingų atliekų, jos galimai priklauso bendrovei „BNB Capital“. Žiniasklaidoje skelbta, kad cukraus gamintojos „Nordic sugar Kėdainiai“ vamzdžiu į aplinką išleistose nuotekose tarša normas viršija keletą kartų.