M. Zalatorius po susitikimo Eltai teigė, kad investicinė sąskaita yra instrumentas, kuris įgalintų lietuvius taupyti.
„Investicinė sąskaita duotų pora dalykų: mokytų investavimo ir suteiktų instrumentą, kaip būtų galima taupyti ilguoju laikotarpiu ir tikėtis tam tikros grąžos iš savo pinigų finansų rinkų pagalba“, – sakė jis.
Pasak LBA prezidento, tokios priemonės leistų taupymą ilguoju laikotarpiu paversti pelningu.
„Kiekvienas investuotojas investuoja savo rizika ir tai yra labai svarbu suprasti. (...) Investavimas yra ilgalaikis procesas, ne spekuliacinis. Jeigu investuoji ir turi gerą portfelį, tai gali tikėtis tam tikros grąžos. Ilgo laiko prasme, 10-20 metų, tu visada uždirbsi. Galima prarasti labai greitai tik bandant spekuliuot. Ilgalaikis investavimas yra apie galimybę per ilgą laiką taupyti ir kaupti kaupiamąsias palūkanas, kurios gali investiciją paversti pelningą“, – Eltai teigė M. Zalatorius.
„Investuoti galima ir dabar, investavimo procesas yra daug sunkesnis be investicinės sąskaitos. Tokią investicinę sąskaita turi tiek Latvija, tiek Estija, tiek kitos šiaurės šalys“, – pridūrė jis.
M. Zalatoriaus teigimu, Lietuvai atėjo laikas turėti investicines sąskaitas.
„Kelių dalykų trūksta. Apie tai kalbėta daugiau nei tris metus. Daugybė tų priežasčių... Kartais prioritetai kiti, kartais laiko stoka. Vieną kartą reikia prieiti ir prie to, nes investavimo ir finansinio švietimo temos Lietuvoje vis efektyvesnės“, – sakė M. Zalatorius.
Finansų ministras V. Šapoka teigė, kad šiuo metu yra vykdomas tokios taupymo priemonės vertinimas.
„Tą darbą esame iš seniau suplanavę ir šiuo metu vykdome, įsivertiname sistemos minusus ir pliusus, vertiname tarptautinę aplinką, Europos Komisijos rekomendacijas. Patys apmokestinimo modeliai yra ganėtinai skirtingi. Manau, kad atlikę vertinimą pateiksime siūlymus, kurie būtų tinkamiausi Lietuvos kapitalo rinkai“, – Eltai sakė V. Šapoka.
Pasak ministro, vertinimo rezultatų galima tikėtis iki gegužės.
LBA teigimu, Lietuvos gyventojai vieninteliai Šiaurės Europoje neturi galimybės naudotis vadinamąja investicine sąskaita.
Asociacijos pernai atlikto finansinio raštingumo indekso tyrimo duomenimis, 38 proc. Lietuvos gyventojų supranta investavimo pagrindus, o 13 proc. neatsakė nė į vieną klausimą investavimo tema.
„Eurostat“ skaičiuojama Lietuvos gyventojų taupymo norma jau ne pirmus metus yra neigiama.
