„Masto (gaisro. – ELTA) galbūt aš nenorėčiau įvardinti, bet faktas tas, kad tai buvo nemažas gaisras, ir mes pateikėme jį kaip faktą, kad tai buvo nuslėpta nuo visuomenės ir nuo pasaulinės bendruomenės. Vadinasi, jei tokius dalykus slepi, matyt, yra priežastis, kodėl. Todėl, kad norima kiekvieną incidentą nuslėpti.
Mūsų vertinimu, darbų sauga ir kaip buvo vykdomas šitas projektas kelia labai stiprių abejonių dėl (Astravo. – ELTA) elektrinės patikimumo“, – antradienį Seime sakė D. Jauniškis.
„Aš manau, kad ir statybos vadovo atsistatydinimas, mano manymu, tai yra bandymas nueiti nuo atsakomybės. Ir tie visi incidentai, apie kuriuos buvo raportuojama ir praėjusių metų ataskaitoje, jie tikrai kelia didelių klausimų dėl šitos atominės elektrinės“, – tęsė jis.
Kaip ELTA jau rašė, Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje įspėja dėl šalia Lietuvos pasienio statomos Astravo atominės elektrinės saugumo.
Kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad, užbaigiant Astravo atominės elektrinės projektą, kyla įtampa tarp Baltarusijos institucijų ir projektą vykdančios Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovų.
2019 m. liepos pradžioje iš pareigų pasitraukė BelAE statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas. Jis paliko pareigas ir išvyko iš Baltarusijos labai sudėtingu laikotarpiu – prasidėjus svarbiausiems pirmojo bloko parengimo eksploatacijai darbams.
Pasak VSD ir AOTD, tikėtina, kad jo pasitraukimas buvo neatsitiktinis – vengiama atsakomybės dėl ankstesnių incidentų, nesklandumų bei tolesnių sudėtingų BelAE parengimo eksploatacijai darbų.
Paskelbtame žvalgybos institucijų dokumente taip pat minimas 2019 m. birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo kilęs gaisras Astravo atominės elektrinės pirmajame bloke (šalia reaktoriaus pastato). Grėsmių ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos institucijos informacijos apie šį incidentą nepateikė.
