Labiausiai pastebi tik vieną rodiklį
Laidoje „DELFI diena“ Simonas Krėpšta tikino, kad yra daug priežasčių, kurios galėjo lemti, kad bendras ES biudžetas mažėjo, o derybos tęsėsi labai ilgai ir įvairiais lygmenimis.
„Bendras Europos Sąjungos biudžetas šiek tiek mažėja, turime „Brexit“, kuris netrukus įvyks, Jungtinės Karalystės indėlio į biudžetą nebebus. Bendras Europos biudžetas, kuris bus dalijamas visoms valstybėms, yra mažesnis. Antra, biudžetas, ypač sanglaudos, dalijamas atsižvelgiant į šalių ekonominį išsivystymą.
Per pastaruosius septynerius metus labai ryškiai paaugo Lietuvos BVP vienam gyventojui. Tai vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį atrodome labai paūgėję, dėl to lėšos gana daug mažinamos. Mes matome ir kitų ekonominių problemų Lietuvoje, kalbamės su Europos Sąjunga ir bandome įtikinti, kad susifokusavimas tik į vieną rodiklį yra pernelyg siauras požiūris, turime regioninių skirtumų, sumažėjusį gyventojų skaičių, pajamų nelygybę“, – „DELFI dienai“ sakė S. Krėpšta.
„Yra daug faktorių. Nereikia ieškoti kaltų, reikia kaip įmanoma stengtis sumažinti tą mažėjimą. Dabar – pats derybų įkarštis, numatyta vadovų sesija yra vasario mėnesio pabaigoje. Iki tol turime derybų Briuselyje, Vilniuje. Yra šansų tą sumažėjimą turėti mažesnį. O dėl ko tai atsitiko? Yra daug faktorių“, – pridūrė S. Krėpšta.
Tarp naujų prioritetų – gynyba, klimato kaita
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė tikino, jog atsirado naujų prioritetų, vienas iš jų – gynyba.
„Man atrodo, kad reikia pradėti nuo priežasčių. Kai kurios iš jų jau buvo paminėtos. Dar galima pridurti, kad šalys yra skirtingos, yra vadinamieji „neto gavėjai“, mes buvome ir būsime „neto mokėtojai“, juos taip pat reikia įtikinti sunešti tą biudžetą.
Paprastai derybose didelio noro turėti didelį biudžetą nėra, tačiau atsiranda naujų prioritetų. Vienas iš jų jau buvo paminėtas – „Brext“. Jungtinė Karalystė iš to katilo išsineša 60 milijardų. Vien su Britanijos išstojimu ES netenka tokios didelės sumos. Kartu mes kalbame apie naujus prioritetus – gynybą, saugumą, klimato kaitą. Bandoma tą patį „sutalpinti“ beveik į tokį patį biudžetą“, – tikino laidos pašnekovė.
S. Krėpšta pabrėžė, kad derybos truko ilgai, todėl galbūt vienu ar kitu jų etapu pritrūko „kietesnės pozicijos“.
„Verta pripažinti, kad derybinė pozicija galėjo būti stipresnė. Priminsiu, kad pirminė pozicija, kitaip sakant, pirminis pasiūlymas, buvo gautas 2018 metais iš ES, o patikslintas Suomijos pasiūlymas buvo gautas 2019 metais, taigi tas procesas gana ilgas. Žinoma, kiekvienoje fazėje reikėjo to derybinio kietumo, bet nereikia žvalgytis į praeitį, dabar esame susitelkę.“
Regionai nenukentės?
M. Tuskienė tikino, kad nereikia taip susikoncentruoti tik į sumą, nes tai, kad ji mažės, nebuvo labai didelė staigmena.
„Manau, kad mes neturėtume taip koncentruotis į tą 2 milijardų sumą. Tai, kad sanglaudos lėšos mažės, nebuvo staigmena, bet toks staigus mažėjimas mums nepriimtinas“, – tikino pašnekovė.
Ji taip pat patikino, kad vis tiek nebus taip, jog Vilnius gaus daugiausia lėšų, o nukentės regionai.
„Dabar, padalijus Lietuvą į du regionus, didžioji lėšų dalis bus skirta Vidurio vakarų Lietuvai“, – aiškino ji.
S. Krėpšta laidoje tikino, kad neverta pernelyg gąsdinti vieni kitų. „Tai yra du milijardai per septynerius metus, o per metus – 300 milijonų.
Valstybės metinis biudžetas yra 20 milijardų. Taip, tai didelės lėšos, bet tai nėra kažkas dramatiško, esminio, dėl ko nukentėtų regionai. Žinoma, dedamos visos pastangos, kad pavyktų tai pakeisti, kita vertus, nereikia pernelyg gąsdintis, nes tai yra du milijardai per septynerius metus, o ne per metus.“
Ginklų sudėti nežada
Pasiteiravus, kodėl Lietuvai lėšos mažėja labiau nei kaimynams, M. Tuskienė pabrėžė, jog taip nėra, nes, pagal galutinį Suomijos pasiūlymą, esame „toje pačioje lentynėlėje kaip ir estai“.
„Finansavimas mums mažėja lygiai tiek pat, kiek mažėja latviams, estams ir daugeliui kitų šalių. Ankstesnis komisijos pasiūlymas šiek tiek mažesnį mažėjimą numatė latviams, tačiau po atnaujinto Suomijos pasiūlymo mes neturime detalių šalių duomenų, darome savo prielaidas ir matome, kad šiandien latviai yra toje pačioje lentynėlėje kaip ir Lietuva“, – sakė viceministrė.
„Diskutuojama, kur investuoti pinigus, tai yra labai svarbu – ne tik, kiek investuojame, bet ir kur investuojame. Patys suvokiame, kad reikia investuoti į tokias sritis, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę, pavyzdžiui, technologijas. Natūralu, kad mes diskutuojame, kaip geriau investuoti tuos pinigus, galbūt ne visi pavyzdžiai yra tobuli, bet iš europinių institucijų girdime, kad Lietuva – geras europinių lėšų investavimo pavyzdys. Dalį lėšų mes investuojame į finansinius instrumentus“, – tikino M. Tuskienė.
„Tai nėra galutiniai pasiūlymai. Mes tikimės, kad situacija keisis, bus geresnė. Naujų pasiūlymų gausime per mėnesį, o tuomet ir matysime, kas bus padėta ant stalo, kokie pasiūlymai, – negalime spėlioti“, – sakė S. Krėpšta.
„Mes nesudedame rankų ir ginklų – derėsimės toliau“, – pridūrė jis.
