Kur augo sparčiausiai

CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė papasakojo, kuriose grandyse atlyginimai augo labiausiai. Viena iš jų – technologijos.

„Nėra tokio sektoriaus, kur visai neaugo. Augimas bene sparčiausiai prasidėjo 2018 metais, tai buvo tas didysis šuolis, o 2016-2017 metais atlyginimų augimas siekė 1-4 proc. 2018 metais augimas jau siekė 12 proc., o 2019 metais augimas siekė 11 proc. Galime sakyti, kad tai yra geriausi metai, kuriuos mes turime.

Bene daugiausiai atlyginimai augo tose srityse, kur darbuotojų itin trūksta, jų paklausa labai didelė, arba tose srityse, kur atlyginimai ilgą laiką buvo užšaldyti ir jie nekilo, ypač liečia viešąjį sektorių, jo atlyginimai tikrai ilgą laiką stagnavo, o atlyginimų šuolis yra jaučiamas bene didžiausias. O kalbant apie tas sritis, kuriose buvo didžiausi šuoliai, tai verta paminėti technologijų srities specialistus, jų atlyginimai per 5 metus išaugo net 65 procentais. Tai tikrai didelis skirtumas“, – DELFI sakė pašnekovė.

Įmonės turėjo kelti atlyginimus

Specialistė išskyrė kelis faktorius, kurie nulėmė atlyginimų augimą.

„Tai priklauso nuo daugybės faktorių, bet bene labiausiai nuo ekonomikos dėsnių, ekonomikos augimo ir gerėjimo. Tos sritys, kur reikėjo didžiausio darbuotojų kiekio, labai išaugo jų poreikis, darbo pasiūlymų srautai, taigi įmonės, norėdamos pritraukti joms reikalingus darbuotojus, tiesiog turėjo kelti atlyginimus. Taip pat turėjo įtakos minimalaus atlyginimo pakėlimas. Yra daug faktorių, kurie tai nulėmė“, – aiškino R.Karavaitienė.

Inga Ruginienė, Laura Galdikienė, Rita Karavaitienė

Pasiteiravus, ar atlyginimai jau viršijo buvusius prieš krizę, R.Karavaitienė tikino, kad tikrai taip.

„Jau viršijo. Tikrai galime sakyti, kad mes dabar turime aukso amžių. Kalbant apie žmones, kurie uždirba daugiausiai, tai, žinoma, aukščiausio lygio vadovai, valdymo srities specialistai, padalinių vadovai, teisė, finansai, ekonomika – šiose srityse yra aukščiausi atlyginimai“, – sakė ji.

Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė akcentavo, kad natūralu, jog gaminant daugiau reikia daugiau darbuotojų, o darbo jėga stagnavo.

„Jeigu pažiūrėtume, kiek per pastaruosius penkerius metus paaugo Bendrasis vidaus produktas (BVP), tai jis padidėjo 15 proc. Tai reiškia, kad paklausa darbo jėgai buvo linkusi didėti, natūralu, kad gaminant daugiau, reikia daugiau darbuotojų, o darbo jėga stagnavo. Tai reiškia, kad konkurencija dėl darbuotojų buvo linkusi didėti. Jeigu žiūrėtume pagal įvairias veiklas, nėra tokios, kur bruto darbo užmokestis būtų didėjęs mažiau negu 30 proc.

Laura Galdikienė

Tikėtina, kad yra tokių, kurių darbo užmokestis didėjo ir lėčiau, bet po vieną taip nesugausime, bendra tendencija atlyginimų didėjimo yra ir ji įgavo pagreitį. Jeigu anksčiau matėme, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai stagnavo arba jie augo labai lėtai, kai privatus sektorius veržėsi į priekį, tai pastaraisiais metais pamatėme, kad spaudimas su įvairiais protestais politikams padėjo didinti algas. Tai rodo tam tikrą proveržį, kad viešojo sektoriaus darbuotojai nebesutinka dirbti už tą darbo užmokestį ir jų derybinės galios taip pat yra stiprios“, – DELFI laidoje kalbėjo pašnekovė.

Pastebėjo skandalingą faktą

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, jog daugelis žmonių nejaučia atlyginimų augimo, nes viską suryja sąskaitos ir kainos.

Mūsų požiūriu, kai Lietuva, kaip išsilavinusi valstybė, stato save ir kalba apie tai, kad menas ir švietimas, kultūra yra vienas iš pagrindinių sričių, tai šis faktas, kad dar vis, kad ir kaip didėtų atlyginimai, velkasi visiems iš paskos – tai skandalingas faktas.
I.Ruginienė

„Tikrai nejaučia (atlyginimų augimo), nes reikia suprasti, kad kartu su atlyginimais didėja ir žmonių sąskaitos. Praktiškai tas santykis išliko beveik toks pat, nėra taip, kad žmogus galėtų pasakyti, kad gali atsikvėpti ir laisvai gyventi mėnesį. Išanalizavę tyrimo skaičius radome tokį skandalingą faktą – aiškiai pasakyta, kad mažiausi atlyginimai buvo mokami nekvalifikuotai darbo jėgai ir kartu prie šios grupės yra priskiriama, be turizmo ir tekstilės pramonės, meno, kultūros apsaugos ir mokslo sričių darbuotojai. Mūsų požiūriu, kai Lietuva, kaip išsilavinusi valstybė, stato save ir kalba apie tai, kad menas ir švietimas, kultūra yra vienas iš pagrindinių sričių, tai šis faktas, kad dar vis, kad ir kaip didėtų atlyginimai, velkasi visiems iš paskos – tai skandalingas faktas“, – pabrėžė ji.

Inga Ruginienė

Tokiam faktui pritarė ir R.Karavaitienė.

„Tai turėtų būti valstybės prioritetinės sritys, pavyzdžiui, švietimas, medicina, bet mes matome, kad metai iš metų tie atlyginimai yra kažkur pačiose žemiausiose lentelės dalyse, o kilimas procentais yra, bet pasižiūrėjus eurais, kilimas nėra toks didelis kaip galima tikėtis. Jeigu būtų tvarkingai subalansuota, tai aukštųjų mokyklų dėstytojai, švietimo darbuotojai turėtų uždirbti panašiai kaip vadovai. Tai turėtų būti panašios vertės specialistai, nes jie augina jaunąją kartą, kuri kurs vertę, kuri turi būti pasiruošusi užkariauti, o mes iš esmės juos nuvertiname. Kaip gali nusivylęs žmogus ugdyti ir auginti jaunąją kartą“, – tikino pašnekovė.

Augimas lėtės

Anot L.Galdikienė, būtini svarbūs sprendimai dėl mokestinės reformos.

„Aš nematau būdų, kaip tą problemą būtų galima greitai išspręsti nepriimant mokestinių sprendimų, nekovojant su „gyvulių ūkiu“ - apie tai jau daug kalbėta ir tie žemi atlyginimai viešajame sektoriuje – tai kokybės sąskaita. Yra sudėtinga pritraukti kokybiškus, motyvuotus dėstytojus.“

Paklausus, kas toliau laukia su atlyginimais ir ar jie tokiu pačiu tempu didės, R.Karavaitienė sako tikinti, kad augimas išliks, bet tikrai ne toks smarkus.

Aš nematau būdų, kaip tą problemą būtų galima greitai išspręsti nepriimant mokestinių sprendimų, nekovojant su „gyvulių ūkiu“ - apie tai jau daug kalbėta ir tie žemi atlyginimai viešajame sektoriuje – tai kokybės sąskaita. Yra sudėtinga pritraukti kokybiškus, motyvuotus dėstytojus.
L.Galdikienė

„Augimas turi potencialo augti, bet jis nebus toks spartus kaip pastaraisiais metais. Jeigu kalbėtume procentine išraiška, tai būtų 4-5 proc. Greičiausia, orientuosis į tas sritis, kurių specialistų trūksta, didžiausią poreikį turinčias sritis. Augimas, tikėtina, bus, bet ne toks didelis“, – atsakė R.Karavaitienė.