Lietuva irgi turi pasaulinio garso IT sėkmės istoriją
„Wi-fi“ ryšio įrenginių magnatas, darbą prestižinėje kompanijoje „Apple“ dėl savo vizijos palikęs ir ilgainiui milijardinį kapitalą sukrovusią bendrovę „Ubiquiti“ įkūręs jaunas Amerikos inžinierius. Taip vadinamas 41 metų milijardierius R. Pera, kurio raktu į sėkmę tapo tikėjimas idėja sukurti dar geresnę, lengvai prieinamą ir tolimu atstumu veikiančią „wi-fi“ ryšio įrangą, o verslas pradėtas su vos 30 tūkst. dolerių.
Nedaugelis žino, kad prie amerikiečio verslo sėkmės ženkliai prisidėjo ir kauniečiai IT specialistai. Elitinių programuotojų bei inžinierių komandos kuriama programinė įranga „wi-fi“ ryšio įrenginiams „NanoStation“ tapo stulbinančiu „Ubiquiti“ tramplinu į sėkmę.
„Svarbiausia tai, kad kainuodamas mažiau, nei 60 dolerių, jis pakeitė bevielio interneto tiekimo pramonės ekonomiką ir tapo triuškinančiu hitu. „Ubiquiti“ pabaigs 2008 metus, gaudama 50 mln. JAV dolerių pajamų iš „NanoStation“, – savo asmeniniame tinklalapyje produkto sėkme džiaugėsi R. Pera.
Partnerystė užsimezgė po pirmojo užsakymo
Kaune centre, ramioje V. Putvinskio gatvėje veikia nedidelė informacinių technologijų bendrovė „Ubiquiti Networks Europe“. Apie jos egzistavimą išduoda tik kompanijos pavadinimo trumpiniu „UBNT“, kuris žinomas nebent siauruose IT specialistų sluoksniuose, pažymėti telefonspynės mygtukai. Tai, jog čia darbuojasi neeilinių talentų specialistai, liudija faktai: 30 žmonių turinčioje bendrovėje vidutinis atlyginimas siekia kiek daugiau nei 5 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.
Kauniečių pažintis su tuomet dar tik savo kompaniją „Ubiquiti“ įkūrusiu, buvusiu „Apple“ inžinieriumi R. Pera užsimezgė prieš 15 metų.
Stipri bevielio ryšio specialistų komanda, tuo metu dirbusi kitoje bendrovėje, sulaukė ją suradusio pradedančiojo verslininko iš JAV užsakymo. Tuo metu R. Pera jau turėjo savo pirmąjį produktą, didelio galingumo bevielio „wi-fi“ ryšio kortelę ir ieškojo, kas sukurs ją paklausia preke paversiančią programinę įrangą.
„Jis turėjo viziją, kaip turi atrodyti vartotojo sąsaja. Nes iki tol ji būdavo klaikiai sudėtinga, naudotis ja galėjo tik kompiuterių tinkluose gerai nusimanantis žmogus. O R. Pera, dirbęs „Apple“, turėjo viziją, kad viskas turi būti aišku ir patogu“, – portalui DELFI pasako ilgametė bendrovės „Ubiquiti Networks Europe“ direktorė Rasa Juodišienė.
Kauniečiai įgyvendino užsakovo viziją, pirmajam jo produktui sukūrė programinę įrangą. Šiuo darbu R. Pera liko taip patenkintas, kad kauniečių programuotojų komanda sulaukė pasiūlymo dirbti kartu.
„Būtent Kaune jis ir nusprendė įkurti savo įmonės mokslinių tyrimų ir plėtros padalinį – R&D (Research and development). Su savo lėšomis atvažiavo į Kauną ir pradėjome dirbti kartu“, – apie milijardais JAV dolerių vertinamo verslo užuomazgas pasakojo R. Juodišienė.
R. Peros kompanija „Ubiquiti“ plėtė savo produktų diapazoną. Buvo eksperimentuojama su įvairia ryšio įranga, mažesnio bei didesnio galingumo „wi-fi“ antenomis. Visi šie tyrimai ir programinės įrangos kūrimas buvo atliekami Kaune.
„Visa „Ubiquiti“ kompanijos „M“ gaminių serija, po jos sekusi „airMax ac“ buvo gaminama Azijoje, programinė įranga – sukurta mūsų. Aišku, pačias idėjas, kaip visa tai turi atrodyti, kokias funkcijas atlikti, generavo pats Robertas“, – sakė milijardieriaus bendrovės padaliniui vadovaujanti R. Juodišienė.
Kauniečių darbo rezultatai lėmė, kad šių serijų produktai – bevielio ryšio įranga greitai išpopuliarėjo. Jų pardavimams augant, „Ubiquiti“ tapo pasaulyje žinoma kompanija.
„Ubiquiti“ prietaisai „Rocket M5”, kuriems programinė įranga sukurta Kaune, naudojami korporacijos „Google“ vykdomame „Loon“ projekte, kurio tikslas – interneto ryšį padaryti prieinamu net atokiausiuose planetos kampeliuose.
Komandą rinkosi patys – padėjo ir rekomendacijos
„Kaune mes įrangą taip pat ir testuojame, ją nuolatos tobulinome. Roberto vizija visada buvo žemiausia kaina, aukščiausia kokybė ir lengvas naudojimas. Manau, kad jis tai ir pasiekė“, – sakė R. Juodišienė.
Bendrovei augant nemažu iššūkiu tapo profesionalų komandos plėtra, nes skubiai reikėjo ne tik su bevielio ryšio technologijomis dirbančių inžinierių, bet ir platesnio profilio programuotojų. Tuo metu nebuvo personalo atrankos bendrovių, o reikėjo geriausių savo sričių profesionalų. Tad nauji specialistai kviesti remiantis komandos narių rekomendacijomis. IT profesionalų ratas tuomet nebuvo itin platus, jie daugiau mažiau žinojo apie vienas kitą, buvo dirbę kartu, žinojo stipriąsias kolegų savybes.
„Taip susiformavo labai stipri, patikima, gal net „šeimyniška“ komanda, kuri supranta užduotį iš pusės žodžio, negaili nei laiko, nei jėgų, siūlo ir randa sprendimą iš sudėtingiausių situacijų“, – portalui DELFI sakė R. Juodišienė.
Bendrovės vadovė minėjo, kad šių produktų kūrimo periodą, kai vakar suprogramuota idėja šiandien parduodama milijonais vienetų, galima vadinti pačiu įdomiausiu kompanijos augimo etapu.
Komandą sudarė kelios dešimtys žmonių, nuolat tiesiogiai bendrauta su pačiu R. Pera, o situacija keisdavosi vos ne kasdien.
„Tačiau efektyvumas buvo tiesiog neįtikėtinas. Produktą sukurdavome, išbandydavome ir paleisdavome į gamybą vos per kelis mėnesius. Ir tik dėl to, jog bendravimas vyko tiesiogiai, be jokių tarpinio lygio vadovų. Tokia sistema išliko iki šiol, R. Pera sako, kad jo įmonėje nėra „golfo žaidėjų“. Jam egzistuoja tik dvi pagrindinės kategorijos: inžinierius bei generatorius, tas pasakė, tas – padarė“, – apie darbo su JAV milijardieriumi ypatumus ir pasaulinio pripažinimo sulaukusios bendrovės ištakas pasakojo R. Juodišienė.
Būsimą JAV milijardierių sužavėjo lietuvių darbštumas
Kas paskatino milijardieriumi tapusį JAV verslininką esminiame įkurtos įmonės plėtros etape pasirinkti būtent kauniečius?
R. Juodišienė mano, jog šį pasirinkimą nulėmė ne tik aukšta lietuvių kvalifikacija, bet ir senesnės kartos IT specialistų mentalitetas.
„Dabar ateina jaunuoliai, kurie tikina viską žinantys ir iš karto nori gauti mažiausiai 1,5 arba 2 tūkst. eurų atlyginimą, laisvą darbo grafiką ir t.t. Imi klausinėti, tikrinti kompiuterių tinklų žinias ir suvoki, kad žmogus nelabai šioje srityje gaudosi. Tačiau jie labai pasitiki savimi, galima sakyti – amerikietiško stiliaus žmonės, mokantys save girti“, – sakė bendrovės vadovė.
Jos teigimu, ta IT profesionalų karta, kurią Kaune sutiko R. Pera – visiškai kitokia. Žmonės kuklesni, nelinkę savęs girti, tačiau sugebantys atlikti sudėtingiausias užduotis.
„Manau, todėl mus ir pasirinko, nes buvo paprasta susikalbėti. Užduotis sugebame padaryti greitai, nesimaivome. Tiesiog esame gabūs ir darbštūs žmonės“, – portalui DELFI sakė ilgametė „Ubiquiti Networks Europe“ vadovė.
Aukštojo mokslo diplomas nebūtinas, ieškoma smalsių entuziastų
Darbui su naujausiomis, eksperimentinėmis technologijomis ir dar tik kuriamais produktais tarptautinė bendrovė šiuo metu kviečia aukščiausios kvalifikacijos talentus. O jiems negailima solidžių atlyginimų, šių darbuotojų patogumui sukuriamos išskirtinės darbo sąlygos.
Daugiausia bendrovės darbuotojų yra baigę informatiką Kauno technologijos universitete (KTU), tačiau jaučiama tendencija, kad dabar studentai nelabai linkę gilintis į daug žinių bei pastangų reikalaujančias sritis. Jie mieliau renkasi tas specializacijas, kuriose rezultatas pasiekiamas paprasčiau ir greičiau.
„Labiausiai ieškome technologijų entuziastų – darbščių ir krapštytis mėgstančių talentų. Tų, kurie šiame informacijos amžiuje patys domisi kompiuterių tinklais, bevielio ryšio įrenginiais, jų programavimu, eksperimentuoja. O baigti aukštąją mokyklą visai nėra būtina, nes universitetas tokių žinių, kurių reikia mums – tikrai nesuteikia. Diplomas, tik įrodymas, jog pabaigei 5 – 6 metų mokymosi projektą, tai parodo žmogaus savybę, kad jis sugeba laiku pabaigti darbą.
Įmonėje dirba darbuotojai ir su moksliniu laipsniu, ir be diplomų, su visai kitos srities diplomais, ar dar tik studijuojantys. Tad diplomas nėra visraktis įsidarbinimui. Svarbu — noras, entuziazmas, meilė technologijoms ir darbštumas“, – sakė Kauno technologijos universitetą (KTU) baigusi kompanijos „Ubiquiti“ padalinio vadovė.
Apie tai, kokias žinias gauna dabartiniai studentai, R. Juodišienė iliustravo konkrečiu pavyzdžiu. Bendrovės atstovams dalyvavus KTU karjeros dienose, susidomėję studentai prašė juos priimti praktikai ir „pamokinti programuoti“. Nemaža dalis jų, sužinoję kokio sudėtingumo užduotis tenka spręsti, vėliau šios minties atsisakė.
Atrenkant darbuotojus svarbiausias vaidmuo tenka rekomendacijoms
„Mes iš karto galime priimti tik labai gabų žmogų, kuris iš tiesų žino ko nori, moka programuoti, žino apie sritį, kurioje jam teks dirbti. Kitą mielai paimtum, tačiau jį reikės visko mokinti, o tam būtina skirti papildomus žmones, juos atitraukti nuo tiesioginių savo darbų.
Atrankas darome patys, vis dar svarbiausią vaidmenį turi rekomendacijos. Tai pasiteisina – atrinktas naujokas greitai adaptuojasi ir įsilieja į projektus be didesnės pagalbos“, – sakė įmonės direktorė.
R. Juodišienė džiaugiasi, jog šiuo metu sukurta itin stipri savo srities specialistų komanda, jos nariai žino vienas kito stipriąsias ir silpnąsias vietas. Dar vienas svarbus momentas – liberali terpė, kurioje vyksta darbas su itin sudėtingomis technologijomis.
„Šalia atlyginimo labai svarbi ir atmosfera darbe. Iš kai kurių darboviečių pas mus atėję žmonės būna tiesiog psichologiškai išgąsdinti. Bijodavo minutę pavėluoti, ar oponuoti darbdaviui. Kai kuriems reikia net pusmečio, jie tiesiog atsigauna, pražysta. Pas mus žmogus gali ir basas po biurą pasivaikščioti, numigti darbe ar atsivesti augintinį. Čia visi lygūs, skambių pareigų etikečių neklijuojame, o reputacija ir pagarba užsitarnaujama.
Kartais net nepagalvojama, kokios durys visame pasaulyje atsiveria padirbėjus šioje kompanijoje. Labai svarbu ir galimybės dirbti su naujausiomis technologijomis ir darbo įrankiais, kas pas mus visada suteikiama“, – sakė vadovė.
Darbas su kompanijos įkūrėju nėra lengvas: milijardierius reiklus sau ir kitiems
Ką reiškia dirbti su turtingiausių pasaulio žmonių reitinguose esančiu R. Pera? Ar iš tiesų tai kuklumu bei meile krepšiniui pasižymintis vienas jauniausių milijardierių, kaip teigiama užsienio žiniasklaidoje ?
Kaune veikiančios bendrovės „Ubiquiti Networks Europe“ vadovė tikina, tai nepaprastai darbštus, aukštus reikalavimus tiek sau, tiek ir kitiems keliantis žmogus.
„Dirbti nėra paprasta. Tai žmogus, kuriam nėra nei darbo valandų, nei laiko juostų. To paties jis reikalauja ir iš kitų. Jis neleidžia užsnūsti ant laurų, visada pastebi sritis, kuriose reikėtų labiau pasistengti. Nevengiama ir pabarimų, todėl čia dirbant turi būti emociškai stiprus. Kita vertus, betarpiškas bendravimas išliko iki šiol, jeigu tik reikia, galiu bet kada su juo susisiekti“, – apie darbą JAV milijardieriaus įmonėje sakė R. Juodišienė.
Šiuo metu, kai JAV bendrovė „Ubiquiti“ labai išsiplėtė, įsteigė kitus savo biurus, o jos produktai tapo puikiais žinomais visame pasaulyje, kauniečiai sulaukia kiek mažiau jos įkūrėjo R. Peros dėmesio, nei buvo pirmoje plėtros stadijoje.
„Tai natūralu, nes kuriami nauji produktai, dėmesio reikia ir kitiems kompanijos padaliniams. Mums R. Pera nubrėžė kryptį, kuria toliau einame. Jis žino mūsų kompetencijas, potencialą, tad, galima sakyti, mumis pasitiki“, – sakė R. Juodišienė.
Dar vienas darbo tarptautinėje kompanijoje elementas – bendravimas su skirtinguose žemynuose dirbančiais kolegomis.
„Tu dirbi visą parą – 24 valandas. Kai pas mus rytas, Taipėjuje pietūs, su jais padirbi. Po to prabunda Čikaga, dirbi su jais, eini miegoti, jie darbą tęsia toliau“, – sakė R. Juodišienė.
Jauno amerikiečio iškilimą iki milijardinį kapitalą sukaupusio verslininko stebėjusi ir pati šiuose procesuose dalyvaujanti moteris minėjo: tiek ji, tiek ir jos komanda niekada neskaičiuoja bendrovės, kurioje dirba turtų, ar vietos, kurią „Forbes“ sąrašuose pasiekė jų darbdavys.
„Ir kai nuvyksti kur nors į Aziją ir kokiame nors atokiame kaime pamatai „Ubiquiti“ bevielio ryšio įrangą, tada suvoki, kaip plačiai šie produktai išplitę. Tada pasakai sau: „na ir gerai, mes, kauniečiai, čia „pavarėme“, – sakė R. Juodišienė.
Pirmieji „wi-fi“ įrangos magnato vizitai Kaune: klausė, kur visi žmonės ?
NBA komandos Memfio „Grizzlies“ ir bendrovės „Ubiquiti“ savininkas, milijardierius R. Pera – dažnas svečias Kaune. Anksčiau jis antrajame šalies mieste viešėdavo gana dažnai, po kelis kartus metuose, dabar jo vizitai retesni, bevielio ryšio magnatas su Kaune veikiančiu bendrovės padaliniu daugiau bendrauja nuotoliniu būdu.
„Dažniausiai apie savo atvykimą iš anksto nepraneša, į Kauną atskrenda privačiu lėktuvu. Šiuo jo lėktuvu su komanda esame skridę į parodą Budapešte, lankėmės Čekijoje“, – sakė R. Juodišienė.
Kokį įspūdį JAV verslo magnatui palieka pats Kaunas, kurį jis pasirinko savo produktų plėtrai? „Ubiquiti Networks Europe“ direktorė prisimena, kaip R. Pera nustebo pirmaisiais vizitais su kolegomis vaikščiodamas po Kauno senamiestį bei pasigedęs žmonių.
„Tuo metu Kaune vakarais, apie 20 val. buvo tuščia. Senamiestyje gal ilgiau dirbo tik vienas restoranas, o gatvėse – vos vienas, kitas žmogus. Robertas klausdavo: kaip jūs galite taip gerai žaisti krepšinį ir kaip jūs taip gerai programuojate bevielius įrenginius, jeigu čia nėra žmonių? Juokaudami sakydavome: visi programuoja arba žaidžia krepšinį, todėl gatvėse ir nėra žmonių“, – sakė R. Juodišienė.
Be įspūdžio apie vakarop ištuštėjantį miestą R. Pera stebėdavosi daug kuo, pavyzdžiui, kodėl kauniečiai taip mažai ar beveik visiškai nesišypso.
„Prieš kelis metus vieno viešbučio administratorius jį aptarnavo be jokios šypsenos. Būtų žinojęs, kad prieš jį stovi vienas jauniausių pasaulio milijardierių, tikriausiai požiūris būtų kardinaliai priešingas. Tačiau, kai žmogus be „Rolex“ laikrodžio, be blizgučių, vilkintis kasdieniais drabužiais, šypsotis tokiam tarsi nereikia. Nors dabar situacija gal jau pasikeitusi“ – sakė R. Juodišienė.
Bendrovės vadovė pripažino, kad ir kiek kartų R. Pera lankėsi Kaune, miesto gatvėse jo niekas taip ir neatpažino. Apie jo užimamą statusą žino nebent „Ubiquiti“ padalinio programuotojai bei Kauno oro uosto darbuotojai, vedini smalsumo išsiaiškinę, kas gi atskrenda privačiu lėktuvu.
Memfio „Grizzlies“ savininkas įvertino ir „Žalgirio“ areną
Kaune dirbančius „Ubiquiti“ kompanijos darbuotojus su jos įkūrėju sieja ne tik darbas, bet ir pokalbiai apie krepšinį. Užsienio žiniasklaidoje minima, kad R. Pera yra žaidęs krepšinį mokyklos komandoje, tačiau sporto turėjo atsisakyti dėl sveikatos problemų. Tad viešėdamas Kaune ir bendraudamas su savo bendrovės darbuotojais R. Pera nevengia pakalbėti ir apie savo mėgstamą sporto šaką.
2012 metais įsigijęs „Grizzlies“ klubą, R. Pera kolegų Kaune klausdavęs, kuris lietuvių krepšininkų yra pats geriausias ir perspektyviausias.
„Mes sakydavome, kad J. Valančiūnas. Gal todėl jis šiuo metu ir žaidžia R. Peros įsigytame klube?“, – juokavo R. Juodišienė.
Kaune viešėjęs R. Pera įvertino ir Kauno „Žalgirio“ areną. Kolegoms kauniečiams jis minėjo, kad tai puikus, jam labai patikęs statinys. JAV milijardierius, „Grizzlies“ savininkas taip pat domėjosi ir galimybe šioje arenoje išbandyti naujausią kompanijos „Ubiquiti“ bevielio ryšio produkciją, tačiau galiausiai tam buvo pasirinktas vienas JAV miestų.
Beje, 18 tūkst. žiūrovų talpinančioje „Grizzlies“ namų arenoje „FedExForum“, šio klubo savininkui priklausanti kompanija „Ubiquiti“ yra įdiegusi itin pažangią „UniFi“ bevielio ryšio įrangą.
Plėtros planams koją gali pakišti ir progresiniai mokesčiai
Kokia ateitis laukia Lietuvos IT specialistų, kai ne viena tarptautinė kompanija savo padalinius mūsų šalyje uždaro ir veiklą perkelia į gerokai pigesnes šalis, pavyzdžiui Indiją ?
Vidutinį 5 tūkst. eurų atlyginimą darbuotojams mokančios „Ubiquiti Networks Europe“ direktorė R. Juodišienė atkreipia dėmesį, jog itin aukštą pridėtinę vertę kuriančių kompanijų plėtros planams koją kiša nauja politikų „dovana“ – progresiniai mokesčiai.
„Tai tikrai neprisidės prie aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje įdarbinimo. Natūralu, kad užsienio bendrovės plėtrai ieškos tokių šalių, kuriuose mažesni mokesčiai“, – sakė JAV kompanijos padalinio vadovė.
Ji pateikė ir konkretų pavyzdį – „Ubiquiti“ pradėjus savo veiklą JAV pirmuosius trejus metus nereikėjo mokėti jokių mokesčių. Juos pradėta mokėti tik tuomet, kai sukurti produktai pelnė pasaulinį pripažinimą, o jų pardavimai ėmė generuoti milijonines pajamas.
R. Juodišienė pripažino – per visą JAV kompanijos padalinio gyvavimo istoriją nesulaukta jokio Kauno savivaldybės vadovų dėmesio. Paradoksalu, tačiau giriantis vėliau uždaromus paslaugų centrus steigiančiomis užsienio kompanijomis, niekas nežino apie čia pat sėkmingai veikiantį pasaulinio lygio JAV kompanijos padalinį.
Visgi, R. Juodišienė to sureikšminti nėra linkusi. Jos manymu, svarbu ne išorinis dėmesys, o realios sąlygos aukštą pridėtinę vertę generuojančio verslo plėtrai.
„Įrodėme, kad mes, kauniečiai turime genialių talentų, galinčių kurti pasaulinio lygio produktus. Todėl norime, kad valdžia tiesiog netrukdytų ir šie žmonės galėtų toliau dirbti ir kurti čia, Lietuvoje“, – sakė R. Juodišienė.
