„Už“ balsavo 98 Seimo nariai, balsavusiųjų „prieš“ ir susilaikiusių nebuvo.

Vadinamuoju „Klaipėdos paketu“ numatyta lengviau panaikinti įmonių taršos leidimus, aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu, didės baudos už taršą.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikisi, kad vadinamojo „Klaipėdos paketo“ priėmimas yra pirmas žingsnis link „normalios tvarkos“ ir aplinkos apsaugos sustiprinimo.

„Tai nėra maksimaliai visi įrankiai, dar tikrai reikės įdėti daug darbo, sukurti daug poįstatyminių teisės aktų, kuriais reikia padėti aplinkosaugininkams ir verslininkams nustatyti ryšius, santykius ir kad kiekvienas dirbtų savo darbą. Svarbiausia, kad galėtume pasitikėti vieni kitais ir kad teršalai netekėtų ar tai paslėptais vamzdžiais, ar per papildomus kaminus neapskaityti“, – neeiliniame Seimo posėdyje sakė K. Mažeika.

Seimo nariui „valstiečiui“ Nagliui Puteikiui raginant apskritai uždrausti teršalų leidimą į vandenį ir atmosferą, taip pat padidinti nepavojingų atliekų deginimo temperatūrą iki 1200 laipsnių Celsijaus (vietoje numatytų 850 laipsnių), Seimas pirmosios iniciatyvos nesvarstė, antrajai nepritarė, nors Aplinkos apsaugos komitetas palaikė antrąjį N. Puteikio siūlymą.

„Esu sutrikęs, matydamas tokią vieningą Seimo valią toliau pilti chemines medžiagas į nuotekas ir leisti šiukšlių deginimo metu furanus ir dioksinus į atmosferą (...) Kas mes – atsilikusi Afrikos šalis, kad rinktumėmės pačią žemiausią temperatūrą, kurioje šitos medžiagos nesudega?“, – kalbėjo N. Puteikis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad N. Puteikio siūlymas teikiamas baigiant statyti šimtus milijonų eurų kainavusias kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune.

„Neįsivaizduoju, kaip komitetas (Aplinkos apsaugos – BNS) (...) svarsto tokį pasiūlymą, priima nei Vyriausybės, nei kitų ministerijų neatsiklausę. Tai yra šimtai milijonų Lietuvos gyventojų jau sudėti pinigai ir dabar dar toliau vyksta statybos“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Socialdarbiečių frakcijos Seime narys Artūras Skardžius ragino Seimą pritarti N. Puteikio siūlomai pataisai ir „nenuodyti tautos“.

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas perspėjo nepalaikyti pataisos.

„Nė kiek neabejoju, kad priėmę šitą nuostatą mes gausime prezidento veto. Neabejotinai, nes mes lendame į technologiją“, – kalbėjo A. Salamakinas.

„Valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas įsitikinęs, kad dar šis Seimas priims N. Puteikio siūlymą.

„Be jokios abejonės, mes dar šiame Seime priimsime Naglio Puteikio šiandien siūlytą pataisą, ji buvo pasiūlyta paskutiniu momentu, ji tiesiogiai nesusijusi su „Klaipėdos paketu“, mes ją privalome svarstyti“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Seimo narys priminė, kad Klaipėdos, Kauno ir kitų miestų bendruomenės inicijavo taršos kontrolės sugriežtinimą.

„Tos bendruomenės buvo išgirstos, jos inicijavo sisteminius pakeitimus ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavime, taršos leidimų išdavime – čia yra dešimtys puslapių įstatymų, kurie labai aiškiai pakeičia, kaip mes turime išdavinėti leidimus, kaip turime atiminėti leidimus, jeigu yra užfiksuoti pažeidimai (...) Mes turime didžiulį bendruomenių laimėjimą“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Opozicinių konservatorių atstovas Paulius Saudargas mano, kad pokyčiams įgyvendinti trūksta aplinkosaugininkų.

„Tuos įstatymus turės, jų laikydamiesi, kontrolę vykdyti pareigūnai, kurių neužtenka, Aplinkos apsaugos departamentas yra perkrautas, funkcijos papildomos užkrautos, papildomų etatų nenumatyta, jau dabar braška per siūles visa aplinkosaugos sistema“, – kalbėjo P. Saudargas.

Penkių įstatymų pataisos leidžia panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų. Be to, aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu.

Kilus įtarimams, kad viršijami normatyvai, netinkamai tvarkomos atliekos, bus galima atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, o nustačius pažeidimus, už tyrimus mokės teršėjai.

Didėja baudos už veiklą neturint taršos leidimo – vietoje 3-8 tūkst. eurų jos sieks 10-30 tūkst. eurų.

Taip pat auga mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas.

Oro teršimas sunkiaisiais metalais ir jų junginiais deginant atliekas įmonėms nuo kitų metų kainuos 700 eurų, o nuo 2023 metais sieks jau 1,3 tūkst. eurų už toną (dabar iki 406 eurų). Tokie pat mokesčiai numatomi už teršimą asbesto turinčioms kietosioms dalelėms (dabar 406 eurai). Tarša dioksinais ir furanais kainuos 5 mln. eurų už toną.

Vandens teršimas taip pat brangsta: mokestis už taršą bendruoju azotu sieks 600 eurų už toną (dabar 201 euras), bendruoju fosforu – 3,5 tūkst. eurų (1007 eurai).

„Klaipėdos paketą“ sudaro penkių – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos monitoringo, Visuomenės sveikatos priežiūros – įstatymų pataisos.

Pastarųjų trijų įstatymų pataisoms pritarta vienbalsiai.

Aplinkosaugos problemos dėmesio sulaukė po išaiškėjusios taršos Kuršių mariose ir padangų gaisro Alytuje. Pastaruoju metu paviešinta ir daugiau aplinkos teršimo atvejų, vienas jų – plastiko patekimas į Nerį Vilniuje.