Į šį skaičių neįtraukti įvykiai dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų, su jais žuvusiųjų darbe skaičius išauga iki 39, pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Iš viso inspekcija pernai gavo 121 pranešimą apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 100 tūkst. darbuotojų teko 3 nelaimingi atsitikimai darbe.
Nelaimingais atsitikimais darbe pernai išsiskyrė šie sektoriai: transporto, saugojimo (12 mirtinų atvejų, visais jais darbuotojai žuvo eismo įvykių metu), statybos (aštuoni mirtini, iš kurių vienas žuvo eismo įvykio metu), apdirbamosios gamybos (aštuoni atvejai).
Dažniausios mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastys – kritimai iš aukščio, žmogui
nugriuvus iš aukštai ar užgriuvus daiktams, kroviniams, ir trumpas darbo stažas naujoje darbovietėje, kai trūksta patirties ar kvalifikacija nepakankama.
2019 metais nukritę iš aukščio žuvo keturi darbuotojai, dar keturi – žuvo sužaloti krentančių krovinių, trys – iškasose, užvirtus grunto nuošliaužai. Šeši darbuotojus mirtinai traumavo veikiantys įrenginiai, du darbuotojai žuvo dėl elektros srovės poveikio.
Pasak VDI, tiriant įvykius nustatyta, kad 43 proc. ištirtų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo bei nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje.
Dėl netinkamo darbuotojų mokymo ir instruktavimo apie pavojus darbe, netinkamo darbo
vietos įrengimo, technologinio proceso nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimų įvyko 38 proc. ištirtų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, neskaičiuojant eismo įvykių.
Apie trečdalis ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl pačių darbuotojų neatsargumo, kai jie nesilaikė vadovų duotų nurodymų, ėmėsi atlikti darbus savavališkai, neturėdami žinių ir patirties, kaip saugiai tai padaryti.
Praėjusiais metais sumažėjo mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimai darbe, kai darbuotojai