„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tendencija, kai įmonės imasi efektyvinti veiklą ir optimizuoti sąnaudas, per dešimtmetį tik dar labiau stiprės.
„Minimalus atlyginimas sparčiai auga, maždaug dešimtadaliu kasmet. Natūralu, kad didėjant darbo sąnaudoms, įmonės mato vis daugiau galimybių automatizuoti procesus tiek paslaugų sektoriuje, tiek pramonėje“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Anot jo, skaitmenizavimo ir robotizavimo procesai kol kas sunaikina daugiau darbo vietų nei jų sukuria. Pavyzdžiui, 2007 metais nedarbo lygis siekė apie 4 proc., o dabar – apie 6 proc., nors ekonomikos augimo ciklas tęsiasi jau beveik dešimtmetį.
„Matome, kad vis atsiranda naujų darbų ir profesijų, kurių prieš dešimtmetį ar du nebuvo, bet automatizacijos ir robotizacijos procesas kol kas daugiau darbo vietų sunaikina nei jų sukuria. Dėl to turbūt ir matome, kad nedarbo lygis yra didesnis nei 2007 metais“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, kai kuriems darbuotojams iškrentant iš darbo rinkos, vis svarbesnį vaidmenį vaidins įvairios perkvalifikavimo programos.
„Čia bus vis didesnė svarba švietimo institucijoms, perkvalifikavimo programoms, jog tarp darbingo amžiaus gyventojų nebūtų tokių, kurie negali susirasti darbo, nes jų kompetencijos yra nereikalingos“, – teigė ekonomistas.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat sako, kad technologiniai virsmai sukelia iššūkių kai kuriems darbingo amžiaus žmonėms.
„Tai yra tam tikras iššūkis dirbantiems žmonėms, nes jie turi spėti paskui technologinius virsmus“, – BNS sakė jis.
Nepaisant to, analitikas mano, kad ilguoju laikotarpiu žmonės prisitaiko prie besikeičiančios darbo rinkos.
„Trumpam periode, 5-10 metų laikotarpyje, tokių žmonių (iškritusių iš darbo rinkos – BNS), be abejo, bus, bet ilgalaikėje perspektyvoje vis tik visuomenė aiškiai prisitaiko“, – teigė M. Dubnikovas.
Šiais metais tendencijos kisti neturėtų
Apie grupės darbuotojų atleidimus pernai įspėta 3,2 tūkst. žmonių – beveik 44 proc. mažiau nei 2018 metais. Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, nė viena įmonė neatleido grupės darbuotojų dėl likvidavimo, viena juos atleido dėl veiklos nutraukimo (2018 metais 12), keturios – dėl reorganizavimo (26).
„Pernai nebuvo gauta nė vieno pranešimo apie numatomą darbuotojų grupės atleidimą dėl įmonės likvidavimo, beveik dvigubai mažiau pranešimų dėl įmonės bankroto“, – BNS teigė M. Jankauskienė.
Daugiausia darbuotojų – 331 – dėl darbo organizavimo pakeitimų pernai atleido mobilaus laiškininko projektą įgyvendinantis Lietuvos paštas.
„City Service“ grupei keičiant veiklos modelį ir daugiabučių priežiūros paslaugas perkeliant į naują platformą „PortalPRO“, iš įmonės „Mano būsto priežiūra“ atleistas 231 darbuotojas, o Valstybinių miškų urėdijai baigus paskutinį pertvarkos etapą, atleista 114 žmonių.
Pastaraisiais metais, be 2018-ųjų, grupėmis atleistų žmonių skaičius svyravo nuo 2,3 tūkst. iki 3,2 tūkst. 2018 metais šis rodiklis buvo šoktelėjęs iki 5,8 tūkst.
Pasak M. Dubnikovo, pernai sumažėjęs atleistų darbuotojų skaičius rodo, jog gyvename gerais laikais.
„Tai parodo bendrą tendenciją, kad Lietuvoje gyvename tikrai geru laikotarpiu, užimtumas didėja, konkurencija dėl žmonių auga ir tai yra visiškai normalu“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Jo teigimu, prognozuoti ilgiau nei vieneriems metams yra labai sunku, nes ekonominė situacija gali pasikeisti. Anot jo, šiemet ji iš esmės keistis neturėtų, nes darbuotojus aktyviai samdys „Continental“, „Hollister“ ar kiti dideli investuotojai.
„Sunku tikėtis, kad atleidimų bus dramatiškai daugiau, nes ekonomika vystosi ir užsienio investicijos, kurios buvo daromos 2018 ir 2019 metais, pradės siurbti žmones į darbo vietas. Ko galima tikėtis? Galbūt ne atleidimų, bet pačių darbuotojų judrumo padidėjimo, ieškojimo geresnių darbo vietų ir didesnių atlyginimų“, – sakė M. Dubnikovas.
„Continental“ ar „Hollister“ reikės užsikrauti darbuotojais, čia procesas ganėtinai įsisiūbuos, ypač Kauno regione, nes inžinerinio mąstymo žmonių poreikis labai išaugs“, – pridūrė analitikas.
„Swedbank“ analitikas N. Mačiulis prognozuoja, kad nedarbo lygis šiemet labai nesikeis, užimtumas – taip pat.
„Prognozuojame, kad nedarbo lygis nebemažės ir išliks ties maždaug 6 proc. riba. Užimtumas irgi nedidės, bet to viena iš priežasčių yra demografinė – gyventojų skaičius kiekvienais metais sumažėja keliais tūkstančiais. Tos natūralios tendencijos, nepakankamas gimstamumas jau palieka pėdsakus“, – sakė ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad nekvalifikuotiems darbuotojams artimiausiais metais bus sunku rasti darbo,
„Bus ir daug neužpildytų darbo vietų, bet tuo pačiu ir tie, kurie neturi kompetencijų, gyvena toliau nuo didmiesčių ir ekonominių centrų, jiems bus vis dar sunku įsilieti į darbo rinką. Dėl to nedarbo lygis vargu ar kris žemiau 6 proc. kartelės“, – teigė N. Mačiulis.
Nedarbas Lietuvoje pastaruoju metu pralenkė ES vidurkį. Naujausiais Eurostato duomenimis, nedarbas pernai lapkritį Lietuvoje siekė 6,4 proc., o ES vidurkis siekė 6,3 proc.