„Šiuo metu, daugeliu atveju kalbant apie žiedinę ar žaliąją ekonomiką, kalbama daugiau apie aplinkosauginius ar sveikos gyvensenos projektus. Tačiau dar yra ir kiti aspektai, tokie kaip socialinis ir ekonominis. Verslas, be abejo, kalba ekonomine kalba“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė jis.

„Reikia susikalbėti visu lygiu – ir politikams, ir visuomenei, ir verslui, taip pat, be abejo, įtraukiant ir mokslo žmones“, – tęsė Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų vadovas.

Pasak A. Jonuškos, klimatui neutralios ekonomikos atsiradimui būtinas visuomenės nusiteikimas ir politikų sprendimai.

„Niekas per metus ar dvejus nepradės sveikiau gyventi ar mažiau teršti. Reikia nusiteikimo visos visuomenės, požiūrio, taip pat politikų sprendimų ir tada, be abejo, tas ekonominis pagrindimas iškart atsiranda“, – teigė jis.

Kaip ELTA jau rašė, Europos Komisija yra pristačiusi planus per artimiausią dešimtmetį investuoti iki trilijono eurų, kad būtų įgyvendinti ambicingi kovos su klimato kaita tikslai, kurių svarbiausias – pasiekti, kad ES ekonomika iki 2050-ųjų būtų neutrali klimatui.

Tvarios Europos investicijų planas numato 7,5 mlrd. eurų investicijų ES 2021-2027 m. ilgamečiame biudžete.

Komisija prognozuoja, kad dar 30-50 mlrd. eurų būtų skirta iš dabartinio ES biudžeto lėšų ir valstybių narių indėlio.