„Svarbu ne tik fondų panaudojimas, svarbu teisingas fondų panaudojimas. Jei panaudoji fondus, kurie nekuria aiškios pridėtinės vertės ateityje, bet tu privalai juos išlaikyti... Apskritai gal tada geriau būtų tokių fondų nepanaudoti. Mes turėtume ES lėšas matyti kaip investicijas į tokias veiklas, kurios leistų sukurti Lietuvoje aukštesnį potencialą, aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios produkcijos potencialą, kas ilgainiui leistų ir toliau didinti pajamų augimą Lietuvoje“, – Lietuvos banko surengtoje konferencijoje sakė G. Šimkus.

Pasak jo, technologijų ir investicijų pritraukimas leistų Lietuvai užsitikrinti buvimą aukštų pajamų grupėje.

„Norėdami užtikrinti buvimą aukštų pajamų grupėje ir tolesnę konvergenciją, turime matyti valstybės ekonominę politiką ne tik per žemos kvalifikacijos darbo jėgos migraciją, einamojo laikotarpio darbo rinkos poreikio patenkinimą, bet ir per ilgalaikės strategijos formavimą, per investicijų pritraukimą, technologijų diegimą, skatinimą ir atsiradimą pramonėje ir gamyboje“, – teigė G. Šimkus.

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, Sanglaudos politikos lėšų mažėjimas pagal dabartinį Suomijos pasiūlymą siekia beveik 30 proc., jo teigimu, tai gali privesti Lietuvą prie vidutinių pajamų spąstų.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau yra minėjęs, kad Lietuvai nėra priimtini nauji pasiūlymai dėl 2021-2027 metų finansinės perspektyvos, kuriais būtų mažinamas Sanglaudos fondų finansavimas.