Viltį baigia prarasti ir žiemos pramogų organizatoriai: slidinėjimo trasose iki šiol žaliuoja žolė. Užtat gamtos išdaigos gerokai išaugino uždarų ledo arenų populiarumą. Vienintelė tokia Panevėžyje kasdien sausakimša ir net svarsto veiklos sezoną ilginti iki aštuonių mėnesių.
Orų prognozes seka su baime
Sinoptikai sako, kad sniego pusnių šią žiemą bus galima išvysti nebent internete ar ankstesnių metų nuotraukose. Kam leidžia piniginė ir turi galimybę ištrūkti atostogų, kelionių agentūros pasimėgauti žiemos pramogomis siūlo Austrijos ar Italijos kalnuose.
Tokios prabangos neturintys panevėžiečiai dažniausiai traukdavo į Anykščius, prie Kalitos kalno, kur veikdavo penkios skirtingo sudėtingumo trasos, į kalną keldavo keltuvas. Net ir nesant gausaus snygio, čia visuomet būdavo balta – jeigu tik ilgiau laikydavosi bent silpnai minusinė temperatūra, sniego pagamindavo specialios patrankos. Tačiau šiemet Anykščių slidinėjimo trasoje vietoje sniego žaliuoja žolė.
Pasak Anykščių turizmo informacijos centro laikinosios direktorės Kristinos Beinorytės, vienintelė pramoga – savaitgaliais ir penktadieniais veikianti vasaros rogučių trasa. Tiesa, jei būna plikledis, neveikia ir šioji. O palyginti su šiltuoju metų laiku, norinčiųjų nusileisti rogutėmis – gerokai mažiau.
„Slidinėjimo trasos neveikia. Su baime žiūrime orų prognozes, bet jau nebesitikime, kad gali būti kitaip“, – pripažįsta K. Beinorytė.
Jos teigimu, slidinėjimo sezonui buvo pradėta ruoštis jau lapkritį – trasos ir įrenginiai atnaujinti, investuota nemažai, tačiau dabar matyti, kad sezonas bus nuostolingas. Negaunant pajamų, darosi sudėtinga išmokėti atlyginimus pramogų komplekso darbuotojams.
„Investavome nemažai, o grąža nulinė. Dabar mums labai sudėtingas laikas. Sąnaudos viršija pajamas“, – sakė K. Beinorytė.
Jos teigimu, tam, kad būtų galima parengti bent vieną ar dvi slidinėjimo trasas, reikia, jog bent penkias paras laikytųsi ne mažesnė nei trys laipsniai šalčio temperatūra. Anksčiau buvę tokių metų, kad slidinėjimo sezonas prasidėdavo tik sausio antroje pusėje, tačiau kad jis visai neprasidėtų – pirmas kartas.
„Iš dabartinių orų prognozių matyti, kad ir vasario pradžioje šalčių neprognozuojama. Jeigu vasario viduryje ir pašaltų, nebeapsimokėtų ruošti slidinėjimo trasų. Žmonės nuo vasario vidurio jau nebenori slidinėti, ir visai nesvarbu, ar sniego yra, ar ne“, – pažymi laikinoji direktorė.
Savaitgaliais – antplūdis
Sakoma, kad kai žiema neaplanko, tenka jos ieškoti patiems. Panevėžio ledo arena lankytojų trūkumu skųstis negali. Pasak arenos vadovo Artūro Blažinsko, šią žiemą ji yra viena lankomiausių vietų ir labiausiai užimta sporto bazė mieste. Gruodį arena sulaukė 3 300 laisvojo čiuožimo mėgėjų. Skaičiuojant su ledo ritulio sportininkais, treniruotes lankančiais vaikais ir senjorais bei neįgaliaisiais, kurie nuo pirmadienio iki ketvirtadienio popietės valandomis ledo arenoje gali lankytis nemokamai, suskaičiuojama per 3 500 čiuožėjų.
Tai jau penktas veiklos sezonas, kai arena turi šaldymo įrangą. Prieš tai dar dvejus metus ledas buvo išliejamas tik palankiomis oro sąlygomis.
Nors ir ankstesniais metais ledo arena buvo traukos vieta, tačiau šis sezonas – išskirtinai aktyvus. Ypač savaitgaliais čia tiršta lankytojų, net ne visada galima gauti išsinuomoti norimo dydžio pačiūžas. Anot A. Blažinsko, ledą ypač pamėgo vaikai ir jaunimas. Per moksleivių atostogas šurmulys po arenos stogu nenurimsta iki vėlaus vakaro. Moksleiviai ant ledo praleidžia ir po šešias valandas.
„Šis sezonas išskirtinis lankytojų skaičiumi. Ypač daug jaunimo. Galima sakyti, ledo arena tapo jaunų žmonių susitikimo vieta. Diskotekos tik trūksta, kad ir šeimos pradėtų kurtis“, – šypsosi A. Blažinskas.
Anot jo, jaunuoliams nenusileidžia ir senjorai. Vyriausiam nuolatiniam ledo arenos lankytojui – 86-eri. Skaičiuojama, kad per praėjusį sezoną apsilankė apie 600 senjorų – vidutiniškai po šimtą per mėnesį. Planuojama, kad šiemet jų bus dar daugiau, mat senjorams suteikta galimybė žiemos pramogomis ant ledo mėgautis nemokamai.
„Panevėžio senjorai parako dar tikrai turi“, – sakė ledo arenos direktorius.
Šešių mėnesių nebepakanka
A. Blažinsko nuomone, populiarėjantį čiuožimą ant ledo galima paaiškinti ne tik žiemos pramogų trūkumu visoje Lietuvoje, bet ir prieinama kaina – suaugusiesiems čiuožimas kainuoja 2,5 euro, vaikams ar senjorams – pusę kainos. Tiesa, neturintiesiems pačiūžų teks mokėti nuomą.
„Deja, žmonės ne savo turto nesaugo, per du mėnesius buvo sulaužyta apie aštuoniasdešimt porų pačiūžų“, – skaičiuoja A. Blažinskas.
Anot jo, šilta žiema arenai visiškai nebaisi.
„Kad šiltos žiemos nebūtų baisios, apšiltinome lauke esantį 7 metrų kolektorių. Energijos atžvilgiu efektas iš karto pasijuto, o ir ledas nenukenčia nuo temperatūrų svyravimų. Nors lauke gerokai per penkis laipsnius šilumos, ryte ledo temperatūra buvo minus septyni, o veikia tik vienas ledo kompresorius iš keturių. Ledo arena funkcionuoja visu pajėgumu, nepatirdama energetinių nuostolių“, – teigė A. Blažinskas.
Šią vasarą planuojama apšiltinti ir kitą kolektorių, tuomet ledo arenos sezoną būtų galima pratęsti iki aštuonių mėnesių. Mat pusės metų nepakanka, norint ugdyti jaunuosius ledo ritulio čiuožėjus, kurių Panevėžyje treniruojasi apie trys dešimtys. Tiesa, šiemet nebeliko dailiojo čiuožimo grupės, mat nebedirba iš Kanados atvažinėjusi profesionali dailiojo čiuožimo trenerė.
Pasak A. Blažinsko, Panevėžio ledo arena dailiajam čiuožimui nelabai tinkama. Ledo ritulininkai turi specialias aprangas, saugančias nuo šalčio, o šokėjams reikalinga gerokai plonesnė apranga, tad vaikams per šalta. Nors ši žiema ir šokėjams būtų ideali.
„Sveikas žmogus visuomenei reikalingas. Norėtume ledo arenos sezoną pradėti jau nuo rudens, mat jau balandžio pradžioje susidomėjimas blėsta. Kai pakvimpa pavasariu, žmonės persėda ant dviračių“, – sako A. Blažinskas.
Pradėjo ruoštis pavasariui
Rekordiškai šilta žiema keičia ir pirkėjų įpročius. Prekybos centro „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė teigė, kad teigiama oro temperatūra ir sniego nebuvimas daugiausia įtakos turėjo prekių, tinkančių žiemos pramogoms lauke, pardavimams.
„Rogutės, slidės, įvairios pačiūžos ar žieminiai drabužiai kol kas nėra ta kategorija, kuri didina pardavimų apimtis. Pavyzdžiui, rogučių ir jų priedų pardavimai sumažėjo beveik 8 kartus. Nors už lango nėra sniego, leidžiančio pramogauti, vis dėlto nėra ir itin šilta, todėl klientai aktyviai perka pirštines, o mažiausiai šiltos žiemos paveikta kategorija – galvos apdangalai“, – pažymi V. Drulienė.
Šįmet pirkėjai gerokai anksčiau pradėjo ruoštis pavasariui – šilti orai paskatino pavasario šauklių – sėklų ir sodinukų prekybą. Nuo gruodžio pradžios iki dabar, palyginti su pernai, dešimtis kartų išaugo gėlių svogūnėlių, taip pat – svogūnų sėjinukų pardavimai. Įvairių sėklų prekyba ūgtelėjo 2–4 kartus.
„Kita šios žiemos tendencija – augantys kelionių prekių pardavimai. Pavyzdžiui, net 25 proc. išaugo įvairių kelionių aksesuarų – kuprinių, kosmetinių, sportinių rankinių – pardavimai. Nesant sniego pas mus, žmonės keliauja ten, kur jo yra. Palyginti su pernai, beveik du kartus daugiau nupirkta slidinėjimo kostiumų berniukams ir dešimt kartų daugiau kostiumų mergaitėms. Suaugusiųjų slidinėjimo kostiumų nupirkta apie 3 kartus daugiau“, – teigė V. Drulienė.
Sportuoja namuose
Kad žiemos pramogas lauke žmonės keičia į sportą namuose, rodo prekybos centro „Senukai“ pardavimai. Elektroninės parduotuvės „Senukai.lt“ rinkodaros vadovas Julius Bujanauskas teigė, kad aktyvaus sporto mėgėjai vietoj žiemos sporto atributų: rogučių, slidžių, čiuožynių, dabar daugiau perka treniruoklių, svarmenų, kitos treniravimosi įrangos. Atšalus orams vien treniravimosi įrangos pardavimai išaugo 25 proc.
„Mūsų pardavimai rodo, kad moterys namuose dažniausiai praktikuoja lengvesnes sporto šakas – jogą, pilatesą. Joms skirtų prekių pardavimai šią žiemą padidėjo 14 proc. Svarmenų pardavimai šią žiemą augo kone 2 kartus, o svorinių kamuolių parduota dvigubai daugiau nei praėjusią žiemą“, – komentavo J. Bujanauskas.
