Už įstatymo pakeitimus balsavo 89 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Siūloma, kad pateikę tarnybinį pažymėjimą aplinkos apsaugos pareigūnai galėtų netrukdomi patekti į visų įmonių ir įstaigų privačias teritorijas ir jose esančius objektus bei tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų.

Taip pat būtų sudaryta teisė laisvai imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti.

Kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą.

Seimo narys Paulius Saudargas teigė, kad įstatymo pakeitimai padidins aplinkos taršos prevenciją.
„Bausmės didumas ir neišvengiamumas ir pagavimo nusikaltėlio operatyvumas – šiuo atveju įstatymas tikrai stiprina šiuos du aspektus. Kai nusikaltėlis žinos, kad bausmė yra didelė, neišvengiama ir jį operatyviai gali pagauti, tai stipriai veikia prevenciškai“, – teigė parlamentaras.

Seimo narys Linas Balsys užsiminė apie ekologinės policijos steigimą.

„Galbūt turėtume kalbėti ir apie ekologinės policijos įsteigimą, tačiau pirma reikėtų dar labiau sustiprinti aplinkosaugos pareigūnų įgaliojimus, būtent įgaliojant juos atlikti ikiteisminį tyrimą tam tikrais atvejais, kai nuo nusižengimo galime pereiti prie nusikaltimo“, – sakė L. Balsys.

Opozicijos lyderis Julius Sabatauskas sakė, kad Aplinkos ministerijos atsakingos sritys yra susidvejinusios.

„Ministerijoje susidvejinimas – ji atsakinga ir už ūkinę veiklą, ir tuo pačiu už kontrolę. (...) Tol, kol yra toks susidvejinimas, iš tikrųjų neaišku, kas labiau rūpi ministrui, jau nekalbu apie tarnautojus. Principas „teršėjas moka“ kaip ir teisingas, tačiau Lietuvoje tai visiškai išsigimė. Išeina taip, kad jei turi pinigų – susimoki ir toliau terši“, – sakė jis.

Taip pat kitąmet didėtų mokesčio tarifas už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių. Už aplinkos teršimą pirmąja teršalų grupe tarifas sieks 700 eurų/t, antrąja – 320 eurų/t, trečiąja – 60 eurų/t, ketvirtąja – 20 eurų/t.

Baudos už teršalus, išmetamus į vandens telkinius, žemės paviršių ir jos gelmes, kurie priklauso pirmajai grupei sieks 3,8 mln. eurų/t, antrajai – 347 tūkst. eurų/t, trečiajai – 56 tūkst. eurų/t, ketvirtajai – 12,8 tūkst. eurų/t, penktajai – 1,2 tūkst. eurų/t.

Seimas už šiuos siūlymus dar turės balsuoti.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (85)