Kaip DELFI tikino AAA atstovė ryšiams su visuomenė Lina Gaidžiūnaitė, mėginys buvo imtas Kuršių mariose, vietoje, artimiausioje prie „Klaipėdos vandenų“ išleistuvo.

„Mėginyje buvo tirtas ūminis toksiškumas, atliktas testas su Daphnia magna (vėžiagyviai), vertintas organizmų judrumo slopinimas. Tyrimų rezultatas parodė, jog vanduo netoksiškas“, – sakė specialistė ir informavo, kad mėginys buvo paimtas sausio 17 dieną, t.y. 10 dienų po kilusio skandalo pradžios.

Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas DELFI pasakojo, kad nors pats išvadų dar nematė, tačiau bendrai kalbant toks tyrimas yra laikomas pačiu greičiausiu analizės būdu siekiant įsitikinti, ar minėtoje teritorijoje išvis yra pavojingų medžiagų.

„Kai nežinai ko ieškoti, šis tyrimas greitai parodo, ar iš principo ten yra kažkas nuodingo ar ne, nes ieškoti viso spektro galimų medžiagų yra labai brangu ir sudėtinga.

Natūralu, kad tyrimas nerodo toksiškų medžiagų, nes tada ir žuvys būtų pilvais į viršų“, – sakė specialistas.

Visgi, kaip situaciją nupasakojo R. Sakalauskas, tokie tyrimo rezultatai – tikrai ne teršėjų nuopelnas.

Jo teigimu, „Grigeo Klaipėda“ savo vamzdį yra pasijungusi į kitą 12 km vamzdį, kuriuo į Kuršių marias teka jau visos Klaipėdos miesto išvalytos nuotekos.

Darant prielaidą, kad „Grigeo Klaipėda“ juo leido savo nevalytas nuotekas, jos susimaišiusios su kitomis nuotekomis, kaip tikino, prieš ištekant į marias galėjo prasiskiesti iki 10 kartų.

„Visa laimė, kad tas vandens telkinys, į kurį išbėga, yra pakankamai didelis ir gamta šioje vietoje tvarkėsi pati.

Ties išleistuvu pratekančio vandens srautas yra 1000 kub. m. per sekundę, todėl prasiskiedimai – milžiniški, todėl jų pokyčių fiksuoti turimais laboratoriniais metodais yra neįmanoma, tai yra žemiau aptikimo ribos“, – aiškino jis.

Galiausiai, specialistas teigė, kad tyrimo rezultatas jo tikrai nenustebino.

„Viskas gerai dėl prasiskiedimo, tai – ne teršėjų nuopelnas. Tiesiog laimė tame, kad išleidimas yra į tokią vietą, kur yra didžiuliai prasiskiedimai, bet prasiskiedimas – ne būdas valyti nuotekas“, – pridūrė jis.

DELFI primena, kad skandalas kilo sausio 7 dieną, kuomet naktį kratą „Grigeo Klaipėda“ bendrovėje atlikusi prokuratūra pranešė, įmonės nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos į Kuršių marias. Skaičiuota, kad aplinkai padaryta žala gali siekti ne vieną milijoną eurų, preliminariai įvardijama ir 60 mln. eurų suma.

Grigeo“ grupės prezidentas Gintautas Pangonis žurnalistams sakė, kad įmonėje atliktas tyrimas parodė, jog nuotekos iš tiesų patekdavo į Kuršių marias, tačiau tai esą buvo daroma per avarinį vamzdį ir jos buvo iš dalies išvalytos. G. Pangonis sakė, kad kol kas nežinoma, kodėl vamzdis buvo naudojamas ne pagal paskirtį, atliekamas ir vidinis įmonės tyrimas. Jistikino, kad apie situaciją nieko nežinojo, bet prisiima moralinę atsakomybę.

Tuo tarpu Klaipėdos miesto tarybos narė Ligita Girskienė DELFI teigė, kad Kuršių marias įmonė galimai teršė dar nuo 2012 metų.

Pats aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad „Grigeo Klaipėda“ atvejis, kai į Kuršių marias galimai buvo leidžiamos nuotekos, nebuvo atsitiktinis.

„Šiuo konkrečiu atveju yra tyčinis ir piktybinis atvejis, (...) kuriam buvo ruoštasi ir jis buvo daromas planingai. Tokiu atvejus nustatyti ir įvertinti yra ypatingai sunku ne tik aplinkosaugininkams, bet ir teisininkams, prokurorams“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė aplinkos ministras.

Sausio 17 dieną Klaipėdos prokuratūra paskelbė, kad dėl įžūlaus gamtos teršimo ir nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias prokuratūra plečia tyrimo grupę dėl darbuotojų ir vadovų veiksmų. Taip pat dėl nusikalstamos veikos gamtai paskelbti įtarimai trims asmenims.

Aplinkosaugininkų tarp įtariamųjų nėra.

„Įmonė, imituodama, kad leidžia valytas nuotekas, klastojo dokumentus. Be juridinio asmens yra įtariami dar trys asmenys. Manome, kad kitą savaitę įtariamųjų turėtų būti daugiau“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apylinkės prokurorė Gina Skersinskytė.

Prokuratūra atskleidė, kad vienas įtariamųjų šiuo metu jau nedirba įmonėje. Tai buvęs „Grigeo Klapėda“ direktorius. Tikslių pavardžių, kuris iš buvusių trijų vadovų tapo įtariamuoju, prokuratūra neatskleidė. Iš darbuotojų įtarimai yra pareikšti ir vienam tiesiogiai sklendę sukiojusiam operatoriui. Kiti operatoriai kol kas apklausti yra kaip specialieji liudininkai. Visiems įtariamiesiems yra paskirtas pasižadėjimas neišvykti. Už dokumentų klastojimą numatoma laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų.

Už gamtos taršą laukia panaši maksimali bausmė. Be to, įmonei gresia milijoninė bauda.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (255)