„Tai lėčiau nei pastaruosius trejus metus, kai augimas siekė maždaug 4 proc. kiekvienais metais, dabar prognozuojame 2,6 proc. Tai panašiai lėtesnis augimas, kurį stebėjome po Rusijos embargo (lietuviškiems maisto produktams. – ELTA), karinio konflikto. Tada Lietuvos ekonomikos augimas buvo sulėtėjęs iki 2-2,2 proc. Manome, kad protekcionizmo bangos, Vokietijos pramonės ligos prislopins Lietuvos eksporto augimą“, – antradienį žurnalistams sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kaip antradienį pranešė bankas, padidinta infliacijos prognozė siekia 2,7 proc., tuo metu vidutinio darbo užmokesčio augimas, prognozuojama, toliau išliks spartus ir sieks 7 proc.
„Pagrindinė (infliacijos augimo prognozės. – ELTA) priežastis – išaugę alkoholio, tabako ir kuro akcizai, 15 proc. brangesnė elektra ir taip pat sparčiai augantys atlyginimai“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, nuo praėjusio dešimtmečio visų šalies paslaugų eksportas išaugo beveik 4 kartus.
„Tam daug įtakos turėjo transporto paslaugų eksporto augimas. Nė viena ES valstybė nesugebėjo tokių rezultatų parodyti“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, krizė Lietuvai negresia, ekonomika subalansuota, vidaus rinka auga stabiliai ir nėra nepagrįstos euforijos.
Tuo metu būsto įperkamumo indeksas, pasak N. Mačiulio, praėjusių metų viduryje „pasiekė rekordines aukštumas“.
„Vidutines pajamas gaunančiai šeimai įsigyti vidutinio dydžio vidutinės kainos būstą niekada nebuvo taip lengva, kaip yra dabar. Tai susiję su žemomis palūkanomis ir atlyginimų augimu“, – sakė ekonomistas.
Kaip įvardijo N. Mačiulis, praėjusiais metais sparčiausiai brango paslaugos. Taip yra dėl sparčiai augančių atlyginimų, kurie šio sektoriaus sąnaudų lentelėje užima pagrindinę vietą.
Pasak jo, šiemet minimalus atlyginimas ir daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didės maždaug dešimtadaliu, o privačiame sektoriuje atlyginimų augimas sulėtės iki maždaug 6 procentų.
Kalbėdamas apie priežastis, kurios užtikrins euro zonos ekonomikos augimą, N. Mačiulis įvardijo žemas palūkanas.
„JAV Federalinė rezervų sistema gana žymiai sumažino palūkanas, šią savaitę, panašu, Jungtinės Karalystės (JK) centrinis bankas taip pat sumažins bazines palūkanas. Prognozuojame, kad nei šiemet, nei kitais metais bazinės palūkanos niekur nedidės – nei JAV, nei JK, nei kitose didesnėse pasaulio ekonomikose“, – žurnalistams antradienį sakė N. Mačiulis.
Mačiulis: Mobilumo paketas reikšmingos įtakos neturės
Nerijus Mačiulis sako, kad nereikėtų tikėtis, jog artimiausiais metais šalies eksportas dėl transporto sektoriaus augs tiek, kiek praėjusį dešimtmetį.
„Jeigu tas paslaugas teiks įmonė, registruota Lenkijoje, ir vilkikas, registruotas Lenkijoje, tai nebus fiksuojama kaip Lietuvos paslaugų eksportas. Dienos pabaigoje tie pinigai vis tiek atkeliaus į Lietuvą ir bus Lietuvos kapitalo pajamos, bet tai nebus fiksuojama kaip Lietuvos paslaugų eksportas. Tai tikėtina, kad sumažės Lietuvos užsienio prekybos perteklius“, – žurnalistams antradienį sakė N. Mačiulis.
Tuo metu darbo vietų skaičiui, pasak jo, Mobilumo paketas turės mažą įtaką.
„Darbo vietų prasme įtaka bus minimali, nes ir toliau gali vilkikus vairuoti lietuviai arba, ką dabar daro, – vairuoja ukrainiečiai, baltarusiai. (...) Pavyzdžiui, transporto vadybininkai, kurie organizuoja ir planuoja tuos prekybų srautus, jie ir toliau gali dirbti iš Lietuvos, net jei įmonė registruota Lenkijoje. Darbo rinkai, atlyginimams, mokesčių pajamoms čia tiek daug įtakos nebus“, – sakė jis.
Tačiau, ekonomisto augimu, šalies eksportas dėl transporto sektoriaus artimiausią dešimtmetį taip sparčiai neaugs.
„Apskritai nereikėtų tikėtis, kad Lietuvos ekonomika ir eksportas ateinančiais metais augs tiek, kiek augo praėjusį dešimtmetį dėl transporto sektoriaus. Gali ir sumažėti. Priklausomai nuo to, kokio pobūdžio Mobilumo paketas bus priimtas“, – sakė N. Mačiulis.
Gruodžio 20 dieną Briuselyje buvo pasiektas susitarimas dėl Mobilumo paketo, tačiau Europos Komisija įsipareigojo iki direktyvų įsigaliojimo pradžios įvertinti, ar reguliarus vilkiko grąžinimas leis valstybėms narėms pasiekti ambicingus naujus ES klimato kaitos stabdymo tikslus. Prieš Mobilumo paketą balsavo Lietuva, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Latvija, Rumunija, Malta, Kipras ir Estija. Dėl tam tikrų Mobilumo paketo nuostatų susilaikė Belgija ir Jungtinė Karalystė.
Susitarimui dėl ES mobilumo paketo pritarus Taryboje, Europos Parlamentas turės dar kartą balsuoti plenarinėje sesijoje ir priimti trišalėse derybose sutartas nuostatas.
