Laidoje „DELFI diena“ svarstyta, kodėl neturi reikšmės priežastys, dėl kurių kai kurie darbuotojai tiesiog neturi galimybių pasinaudoti atostogomis, taip pat bandyta atsakyti, kaip darbdavys ir darbuotojas galėtų komunikuoti ir susitarti dėl kasmetinių atostogų išnaudojimo.
Ne visi galėjo pasinaudoti atostogomis
„TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, darbo teisės ginčų arbitrė Ieva Povilaitienė tikina, jog dabar labiau trūksta diskusijos, dėl kokių priežasčių kai kurie žmonės nepasinaudojo atostogomis.
„Labiausiai trūksta diskusijos, ar tikrai neturime vertinti priežasčių, dėl kurių žmogus nepasinaudoja savo sukauptomis atostogomis, nepaisant to, kad jos kaupėsi dar prieš 2017 metus. Jeigu pasižiūrėtume į Teisingumo teismo praktiką, kuri yra suformuota taikant direktyvą, perkeltą į Lietuvos Respublikos darbo teisę, tai Teisingumo teismas sako aiškiai, jog darbdavys turi rūpintis, kad darbuotojas pailsėtų. Tai reiškia, kad priežastys nėra paskutinėje vietoje“, – tikino pašnekovė.
Ji taip pat pabrėžė, jog yra nemažai racionalių ir logiškai suprantamų priežasčių, dėl kurių kai kurie negalėjo pasinaudoti atostogomis.
„Vienas klausimas iškyla skaitant Darbo kodekso įsigaliojimo įstatymo normą, kuri reguliuoja tą atostogų išnykimą. Klausimas, ar tikrai neturi jokios reikšmės priežastys, dėl kurių darbuotojas nepasinaudojo atostogomis. Priežasčių gali būti daug, o viena iš klasikinių yra ta, kad darbuotojas buvo ilgalaikėse tikslinėse atostogose. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti trejus metus, du vaikai – štai jau ir turime šešerius metus, kai žmogus objektyviai negalėjo tomis atostogomis pasinaudoti. O turbūt dažnesnė priežastis, kodėl žmogus nepasinaudojo atostogomis, yra ta, kad jam tiesiog nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti atostogomis.
Žinoma, jeigu pažodžiui skaitytume Darbo kodekso įsigaliojimo normą, mes matome taisyklę, kad jeigu nepanaudoji atostogų už trejus metus – viskas, taškas, atostogos išnyksta. Ar tikrai taip galima aiškinti tą įstatymų normą. Juk įstatymų leidėjas nepasakė, kad išnyksta, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių žmogus nepasinaudojo tomis atostogomis. Jeigu mes pasižiūrėtume į senąjį Darbo kodeksą, jame atostogų ribojimo iš viso nebuvo“, – svarstė I.Povilaitienė.
Kiekvienoje įmonėje – skirtinga tvarka
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų ekspertas Audrius Zabotka kalbėjo apie tai, kad skirtingose įmonėse yra skirtinga ir situacija, todėl labai svarbu, kad vis tik atostogų klausimai būtų sprendžiami darbuotojo naudai.
„Jeigu liepos mėnesį turėtume daug pasipiktinusių darbuotojų, tai būtų labai blogai, nes bet koks konfliktas veda prie rizikos, kad galima prarasti darbuotoją. Bent jau mano vadovaujamoje asociacijoje daugelis darbdavių visus tuos konfliktus sprendžia darbuotojų naudai. Labai svarbu, kad darbuotojai, atlikdami savo pareigas, būtų pailsėję. Jeigu yra prarandamos atostogos, darbdaviui kaip ir sumažėja našta, bet, ko gero, tai nėra sumos, dėl kurių darbdaviai spręstų klausimus ne darbuotojų naudai.
Įsivaizduokite, jeigu dabar reikėtų išleisti atostogų visą gamyklą panaudoti sukauptas atostogas, tai reiškia, kad mėnesį ar daugiau ta įmonė gali tiesiog stovėti. Tokie atvejai – kraštutiniai, atostogos suteikiamos taip pat pagal įmonėje galiojančias tvarkas. Negalima tiesiog susigalvoti, kada atostogausi, ir tiesiog išeiti, ypač jeigu ženkli dalis darbuotojų dabar ateis pas darbdavius ir sakys, kad nori 60 dienų atostogų. Tai būtų įmonei tragedija, panašu į streiką“, – kalbėjo jis.
Nėra būdų priversti atostogauti
Tiesa, kaip pabrėžia pašnekovai, visada yra žmonių, kurie sako, kad atostogos jiems yra nereikalingos.
„Teisinių saitų, įrankių, kurie priverstų darbuotoją eiti atostogų, darbdavys neturi. Kitas dalykas yra tas, kad net pagal galiojančias tvarkas, darbuotojui planingai suteikus atostogas, gali būti taip, kad įmonėje galėjo kažkas atsitikti, dėl ko būtų reikėję tą darbuotoją atšaukti.
Tai reiškia, kad svarbus dialogas tarp darbdavio ir darbuotojo. Šioje vietoje darbuotojas lyg ir aukojasi, nes tada, kai jis norėjo atostogauti, jis negalėjo, o kitu laiku jam tiesiog nebereikia. Yra tokia situacija, kuri galimai nenaudinga darbuotojui, bet, manau, daugelis darbdavių visa tai išspręs“, – kalbėjo A.Zabotka.
Ruginienė: mes tai vadiname vagyste
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad įstatymas negali galioti atvirkštine data.
„Yra tokių sektorių, kur visiškai nėra problemos, nes nėra tokių darbuotojų, kurie būtų sukaupę daugiau nei trejus metus atostogų, bet yra, kur įmonių darbuotojai turi jų neišnaudotų. Mūsų požiūriu, tai, kad nusibrauks neišnaudotos atostogos, kurios yra sukauptos prieš 2017 metų liepos pirmąją, mes tai vadiname vagyste ir, manau, įstatymas negali galioti atbuline tvarka, įstatymas turi galioti nuo 2017 metų liepos 1 dienos.
Kitas dalykas tas, kad darbdavys turi visais įmanomais būdais siekti, kad darbuotojas pailsėtų. Reikia suprasti, kad kasmetinės atostogos yra darbuotojų sukauptas ir nusipelnytas laikas, niekas jo negali atimti. Tai yra mūsų teisė ilsėtis po sunkių darbo savaičių“, – sakė ji.
Paklausus, ar dabar darbuotojai naudoja likusias atostogas, moteris pabrėžė, jog situacijų yra įvairių.
„Naudoja pagal galimybes, manau, kad turi būti tam tikra sinergija tarp darbdavio ir darbuotojo. Aš galiu pasakyti, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi save apsaugoti. Turi būti tam tikri raštiški procesai, kurie parodytų, kad tu tikrai sieki, kad tas darbuotojas išeitų atostogų, arba atvirkštiniai procesai, kad tu atsisakei, arba tau kažkas nedavė atostogų.“
I.Povilaitienė kelia klausimą ir remiasi Europos žmogaus teisių teismo išvada, kad darbdaviai, nepateikę raštiškų įrodymų, negali nubraukti šių atostogų.
„Teisingumo teismas pabrėžia, jog pareiga, kad darbuotojas naudosis kasmetinėmis atostogomis, yra darbdavio pusėje. Teisingumo teismas kaip tik ir pabrėžia pavyzdį, kaip darbdavys galėtų įrodyti, kad jis ėmėsi priemonių.
Pavyzdžiui, darbdavys turi nurodyti darbuotojui pasirinkti kasmetinių atostogų laiką ir Teisingumo teismas sako, kad dar tuo pačiu metu darbdavys turi pabrėžti, kad nepasinaudojęs kasmetinėmis atostogomis nustatyta tvarka, darbuotojas rizikuoja jų netekti.
Tai reiškia, kad darbdavys turi labai aiškiai komunikuoti darbuotojui, ypač tiems, kurie dėl kažkokių priežasčių nesinaudoja atostogomis.“
