Konstitucinis Teismas spręs, ar Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintai asmens nekaltumo prezumpcijai neprieštarauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 str. 4 p. nuostata, kuri numato, jog asmuo gali būti laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų vien tik esant prieš asmenį inicijuotam baudžiamajam persekiojimui dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymo, nors nėra priimtas joks teismo apkaltinamasis sprendimas.
Tai pirmasis individualus skundas ne iš baudžiamosios srities, kurį nagrinėti priėmė Konstitucinis Teismas.
Pasak „Skinest Baltija“ direktoriaus Valdo Rasimo, Vyriausybė, taikydama šią galimai antikonstitucinę įstatymo nuostatą, uždraudė „Lietuvos geležinkeliai“ sudaryti bendros 3,6 mln. EUR vertės sutartis su „Skinest Baltija“, nors „Skinest Baltija“ buvo pripažinta pateikusi geriausios kainos pasiūlymus "Lietuvos geležinkelių" organizuotuose viešuosiuose pirkimuose.
„Skinest Rail AS“ dėl šių Vyriausybės veiklos epizodų taip pat yra pateikusi Lietuvos Respublikai pranešimą apie galimą Lietuvos – Estijos investicijų apsaugos sutarties pažeidimą bei ketinimą pradėti tarptautinį arbitražą dėl 62 mln. EUR dydžio žalos atlyginimo priteisimo, ir šią veiklą apskundusi Europos Komisijai.
Vilniaus apygardos teismas 2019-10-08 sprendimu ieškovės „Skinest Baltija“ ieškinį tenkino ir pripažino neteisėtais atsakovių „LG CARGO“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmus vykdant 2019-04-17 paskelbtą riedmenų, pritaikytų ir sertifikuotų naudoti tarptautiniame susisiekime 1 520 mm pločio vėžėje, įsigijimo konkursą ir pirkimą nutraukė. Teismas konstatavo, kad AB „LG CARGO“ atitinka kriterijus, taikomus įmonėms, kurios privalo pirkimus atlikti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Lietuvoje veikiančios bendrovės „Skinest Baltija“, „Vitras-S“ ir „Gretvita“ priklauso nuo 1991 metų veikiančiai Estijos grupei „Skinest“, kurios pagrindinė bendrovė „Skinest Rail“ teikia kompleksinius sprendimus geležinkelių transporto sektoriui Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje , Kroatijoje , Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Azerbaidžane ir Gruzijoje. „Skinest Energy“ investuoja į atsinaujinančios energijos projektus, valdo 2 vėjų parkus Estijoje ir 2 hidroelektrines Gruzijoje.
„Skinest“ taip pat valdo golfo laukus Gruzijoje, investuoja į nekilnojamojo turto projektus. Grupėje dirba daugiau nei 1500 žmonių.
