Šių metų spalio 16 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą didinti nuo 1,3 iki 1,65 koeficientą, taikomą apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio (MMA) dydį, kurį mokant darbuotojui gali būti mokama didesnė nei 50 proc. darbo užmokesčio dydžio neapmokestinamųjų dienpinigių suma.
Po to kelios verslininkų asociacijos išplatino kreipimąsi, kuriame teigia, kad toks sprendimas lems neigiamas sąlygas verslui ir šalies konkurencingumui.
„Linavos“ nariai ragina minimaliosios mėnesinės algos (MMA) koeficiento klausimą vertinti kompleksiškai ir neatsietai nuo ES Mobilumo paketo poveikio Lietuvos kelių transporto sektoriui ir šalies ekonomikai.
Verslas žvalgosi į kitas šalis
Daugeliui jau puikiai žinoma, kad tolimųjų reisų vairuotojai po truputį verslus iškelia į kitas šalis.
„Tikslaus skaičiau neturime, bet jų jau nemažai. Šis procesas nėra naujas, apie tai mes jau pradėjome kalbėti praėjusiais metais gegužės mėnesį, kai atsirado visokių trukdžių mūsų verslui. Vežėjai pradėjo tuo domėtis, kaip iškelti verslą, kur kelti. Procesas po truputį pajudėjo.
Šiandien kol kas nepasakyčiau, kad verslas iškeliamas, yra vykdoma žvalgyba. Pavyzdžiui, kiekviena įmonė registruoja kažkokį ūkio subjektą užsienyje, įsigyja vieną ar kitą vilkiką ir tiesiog daro tokį verslą, kuria istoriją, kad paskui galėtų gauti finansavimą, susitvarko teisinius dalykus. Sakykime, tai yra tik pradžia to viso proceso“, – DELFI laidoje sakė M.Atroškevičius.
Paskutinė vinis į karstą
Viena iš šalių – Lenkija. M. Atroškevičius pabrėžia kelis dalykus, iš kurių vienas ir pats svarbiausias – požiūris į verslą.
„Lenkija yra daug arčiau pagal mūsų galbūt mentalitetą, daug patogiau nuvažiuoti, susitarti ir kalbėtis. Bet tai nėra vienintelė vieta, jau galime kalbėti ir apie Vokietiją. Jeigu imtume, kad visų krovinių pervežimų centras yra ties Vokietijos ir Prancūzijos pasieniu, tai teoriškai kuo arčiau to centro yra būstinė, tuo verslui yra geriau“, – sakė jis.
Anot jo, pagrindinis dalykas, kuris vilioja vykti iš Lietuvos ir yra būtent verslo sąlygos. „Labai stiprų smūgį sudavė koeficiento priėmimas, kuris buvo 1,65, apie ką mes jau kalbėjome, tai labai stipriai pajudino procesą. Žinoma, visi labai laukia to Mobilumo paketo, todėl mes savo valdžios atstovams nuolat kartodavome, kad nereikia kurti kažkokių trukdžių ir apsunkimo verslui čia viduje, kai nėra aišku, kaip bus su Mobilumo paketu. Visgi vinis į karstą buvo spalio mėnesio Vyriausybės nutarimas ir padidinimas koeficiento.“
VMI Teisės departamento vyresnioji patarėja Alina Gaudutytė tikino, jog vežėjai nėra kažkuo išskirtiniai mokesčių mokėtojai.
„Ne, tikrai nėra išskirtinė. Tai yra tokia pati mokesčių mokėtojų grupė, kaip ir visos kitos. Mokesčių įstatymai galioja tie patys, nėra kažkokių išskirtinumų. Taip, jų veikla gal yra specifinė, nes jie turi daug komandiruočių, tai yra susiję su vežimu, keliauja, juda po visas šalis. Aišku, tas komandiruočių pakeitimas, kuris liečia koeficientą 1,65 galbūt turėjo jiems įtakos, bet tai liečia visus kitus, nėra išimtis, kad tik vežėjai. Nuo šių metų yra nustatyta, kad jeigu darbuotojo alga yra minimali ir padauginta iš 1,65 sudaro 1001 euro, viršija ir daugiau, tai gali mokėti dienpinigius be jokių apribojimų. Kiek priklauso pagal nutarimą, tiek ir gali“, – aiškino specialistė.
Skirtumai Lenkijoje ir Lietuvoje
Paklausus, kaip skiriasi mokestinė aplinka Lietuvoje ir Lenkijoje, M.Atroškevičius paminėjo kelis svarbiausius dalykus.
„Pagrindinis dalykas – požiūris į verslą. Jeigu kalbėtume apie tą pačią Lenkiją, Lenkijoje verslas yra gėris, o Lietuvoje verslas yra blogis. O kalbant apie skirtumus, galima įvardyti paprastus dalykus. Draudimas yra ženkliai pigesnis, paskolos – jų gavimas yra paprastenis. Mūsų įmonės, kurios pernai ten įsikėlė su vienu ar dvejais vilkikais, pas juos ateina bankų atstovai, su jais kalbasi, siūlo paramą, siūlo paskolas. Požiūris į verslą yra visiškai kitoks.
Kalbant apie iškėlimą, tai noriu pasakyti, kad mes esame tikrai už mokesčius. Jeigu reiks sumokėti juos, mūsų verslininkai sumokės juos, bet jeigu jie nusprendė išeiti, tai jie vis tiek išeis.
Mes jau turime skaičius, kad 3000 vilkikų, kurie turėjo šiemet būti registruoti Lietuvoje, jie jau bus registruojami ten, jie neturės sąsajų su Lietuva. Bus naujos įmonės ir jos, pavyzdžiui, tie patys 3000 vilkikų jau bus registruoti Lenkijoje. Vienas vilkikas, mūsų skaičiavimais, į Lietuvos biudžetą suneša apie 8 tūkst. eurų įvairių mokesčių pavidalų per metus. Galime paprastai paskaičiuoti, kad trys tūkstančiai negautų pajamų yra apie 24 milijonai, kurių Lietuva negaus vien dėl to, kad neužregistruos naujų vilkikų“, – sakė pašnekovas.
