Pranešime spaudai teigiama, kad visos gamyklos nuotekos buvo surenkamos ir pumpuojamos į už miesto, Dumpiuose esančius įmonės nuotekų valymo įrenginius, iš kurių apvalytos nuotekos susiliedavo į bendrą srautą su „Klaipėdos vanduo“ išvalytomis nuotekomis ir dar 10 km tekėjo uždaru kanalu į marias.
Tikinama, kad avarinis vamzdis yra tik „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginių teritorijoje. Jokio kito vamzdžio, apeinančio visus ar dalį valymo įrenginių, anot pačios įmonės, nerasta.
„Kaip jau esame ne kartą sakę, avarinis vamzdis yra, nes jis privalo būti montuojamas biologinio valymo įrenginiams, o atskiro slapto vamzdžio, einančio tiesiai į Kuršių marias, „Grigeo Klaipėda“ nėra ir niekada nebuvo. Tikiuosi, kad pirmosios vidinės komisijos tyrimo išvados padės kuo greičiau išsiaiškinti faktus ir užkirsti kelią viešojoje erdvėje sklandančioms realybės neatitinkančioms teorijoms. Bet kokiu atveju nuo atsakomybės nebėgame, tiesiog norime tiksliai išsiaiškinti ir faktais pagrįsti įvykio aplinkybes“, – teigia „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.
Bendrovės sudaryta komisija nustatė, jog iš kartono popieriaus gamyklos Klaipėdos mieste visos nuotekos patenka į bendrovės nuotekų valyklą Dumpių kaime. Dumpių kaime valymo įrenginiuose mechaniškai ir biologiškai apvalytos nuotekos keliauja į AB „Klaipėdos vanduo“ išvalytų nuotekų kolektorių. Po to, susimaišiusios nuotekos apie 10 km keliauja uždaru kanalu ir išteka į Kuršių marias.
„Nei iš AB „Grigeo Klaipėda“ teritorijos Nemuno g. 2 Klaipėdos mieste, nei iš bendrovės valdomos nuotekų valyklos Dumpių k. mechaniškai ar biologiškai apvalytos nuotekos negalėjo patekti tiesiogiai į Kuršių marias,“– teigiama išvadose.
Aiškinama, kad visoms „Grigeo Klaipėda“ nuotekoms buvo atliekamas pirminis mechaninis valymas – į nuotekų transportavimo liniją jos patekdavo po valymo gamykloje esančiu flotatoriumi, kuriame sugaudomos skendinčios-kietosios medžiagos. Dumpių kaime tęsiamas mechaninis ir biologinis valymas.
„Grigeo Klaipėdos“ komisija taip pat nurodė, kad visos nuotekos buvo apskaitomos, tad slapta leisti nuotekas tiesiai į Kuršių marias neįmanoma.
„Nuotekoms apeiti nuotekų išleidimo kanalo apskaitos mazgą galimybės nėra. Nuotekų išleidimo kanalo apskaitos mazge sumontuoti du vamzdžiai, kurių vienas plombuotas „Klaipėdos vanduo“, o kitame įrengtas nuotekų kiekio skaitiklis“, – teigiama išvadose.
Pranešime spaudai pateikiama tokia nuotekų valymo schema: iš gamyklos Nemuno g. 2 mechaniniu būdu apvalytos nuotekos, atkeliavusios į Dumpių k., patekdavo į nuotekų paskirstymo kamerą, tuomet į pirminį nusodintuvą mechaniniam nuotekų valymui, iš jo – į nusiurbimo šulinį. Iš jo nuotekos galėjo būti nukreipiamos 3 atskirais vamzdynais su 3 atskiromis perjungimo sklendėmis.
„Pirmąja – nuotekos gali būti nukreipiamos atgal į nuotekų paskirstymo kamerą, antrąja sklende nuotekos buvo nukreipiamos į biologinio valymo įrenginį. Trečioji – tai avarinio darbo režimo sklendė, kurios pagalba, nuotekos gali būti nukreipiamos į nuotekų išleidimo kanalą“, – rašoma pranešime.
Mažeika: tai buvo tyčinis ir piktybinis atvejis
DELFI primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos nustatė, kad „Grigeo Klaipėda“ nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Kaip skelbiama, aplinkai padaryta žala gali siekti ne vieną milijoną eurų, preliminariai įvardijama ir 60 mln. eurų suma.
„Grigeo” grupės prezidentas Gintautas Pangonis žurnalistams sakė, kad įmonėje atliktas tyrimas parodė, jog nuotekos iš tiesų patekdavo į Kuršių marias, tačiau tai esą buvo daroma per avarinį vamzdį ir jos buvo iš dalies išvalytos. G. Pangonis sakė, kad kol kas nežinoma, kodėl vamzdis buvo naudojamas ne pagal paskirtį, atliekamas ir vidinis įmonės tyrimas.
Pirmadienį, sausio 13 d., įregistruotas „Grigeo Klaipėdos” turto areštas pusei metų. Turto arešto aktą priėmė Klaipėdos apygardos prokuratūra. Turto areštu apribojamas disponavimas nekilnojamuoju turtu (iš viso 38 objektai) Dumpių kaime ir Nemuno g. 2, Klaipėdoje.
Pats aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad „Grigeo Klaipėda“ atvejis, kai į Kuršių marias galimai buvo leidžiamos nuotekos, nebuvo atsitiktinis.
„Šiuo konkrečiu atveju yra tyčinis ir piktybinis atvejis, (...) kuriam buvo ruoštasi ir jis buvo daromas planingai. Tokiu atvejus nustatyti ir įvertinti yra ypatingai sunku ne tik aplinkosaugininkams, bet ir teisininkams, prokurorams“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė aplinkos ministras.
Teisėsaugos išvadų dėl galimos taršos masto vis dar laukiama.
