„Išmokau niekada neskelbti datos, nes tada visi susitelkia ties terminais, o ne darbų kokybe“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė M. Vestager.
„Vertiname savo valstybinės paramos taisykles dėl to, ar jos yra suderinamos su Žaliuoju susitarimu“, – sakė Danijos deleguota eurokomisarė.
ES pradėjo rengti naujus įstatymus ir išlaidų planus kovai su klimato kaita, o Briuselis šias ambicijas palygino su JAV ketinimais nuskristi į Mėnulį XX a. 7-ajame deš.
Antradienį EK oficialiai pristatė trilijono eurų planą, kuris padės finansuoti „Europos žaliąjį kursą“.
Tiesa, šis planas, kuris padės ES valstybės narėms iki 2050-ųjų pertvarkyti ekonomiką į klimatui neutralią, gali kirstis su griežtais ES valstybinės paramos apribojimais.
Šiuo metu M. Vestager vadovaujamų pareigūnų komandos vertina, ar ES valstybės narės suteikta parama klimato kaitai stabdyti yra suderinama su konkurencijos įstatymais.
Įvairūs ekspertai tikina, kad, atsižvelgiant į ambicijas kovoti su klimato kaita, Komisija turėtų atlaidžiau vertinti valstybių paramą įmonėms, jei norima finansuoti vadinamus žaliuosius projektus, kurie padės ekonomikai pereiti prie atsinaujinančių išteklių.
