Konkurencijos taryba pranešė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį patvirtino jos sprendimą.
„Teismas atmetė pareiškėjų skundus ir konstatavo, kad Konkurencijos taryba tinkamai įvertino visas faktines tyrimo aplinkybes ir pagrįstai skyrė baudas, kurių nėra pagrindo naikinti arba mažinti“, – rašoma tarybos pranešime.
Teismo teigimu, įmonės padarė vieną iš pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, kurie daro žalą šalies ekonomikai, o atsakomybė kyla visiems susitarimo dalyviams, nepaisant to, ar jie ėmėsi aktyvių veiksmų.
Tyrimą atlikusi taryba 2018 metų gruodį paskelbė, kad 26 vairavimo mokyklos ir LVMA derino įkainius Vilniuje, Kaune bei Jurbarke. Už konkurenciją ribojantį susitarimą joms skirtos baudos nuo 1,5 tūkst. iki 129,3 tūkst. eurų – iš viso 574,4 tūkst. eurų.
Tarybos nutarimą apskundė 13 vairavimo mokyklų ir LVMA.
Taryba skelbia, kad iki 2016 metų balandžio B kategorijos vairavimo kursų kaina sostinėje svyravo nuo 270 eurų iki 419 eurų, o C, CE ir D kategorijų – nuo 480 eurų iki 732 eurų.
Tuo metu susitarimą sudariusių mokyklų įkainiai nuo 2016 metų liepos gerokai pakilo ir tapo beveik vienodi: B kategorijos kursų kaina siekė apie 500 Eur, C, CE ir D – nuo 700 iki 1100 eurų.
Vairavimo mokyklų paslaugos sostinėje ėmė pigti 2018 metų vasarą Konkurencijos tarybai įtariamiems pažeidėjams išsiuntus tyrimo išvadas.
Tyrimas pradėtas 2016 metais, reaguojant į gyventojų pranešimus, kad kainos vairavimo mokyklose supanašėjo.
Nustatyta, kad 2016-ųjų birželį Vilniuje įvykusio LVMA Vilniaus apskrities narių susirinkime, kuriame dalyvavo ir asociacijai nepriklausančių mokyklų atstovai, buvo aptariami ir derinami įkainiai už paslaugas.
Tarpininkaujant asociacijai, 15 sostinės mokyklų ne tik susitarė padidinti visų mokymo kategorijų įkainius, tačiau siekė, kad nustatytą kainų lygį taikytų ir kitos mokyklos Vilniuje.
Kaune iki 2016 metų pabaigos įvyko mažiausiai 18 susitikimų, per kuriuos aštuonių vietos mokyklų atstovai tarėsi dėl kainų. Po susitikimų jie aktyviai stebėdavo vieni kitų įkainius, susirašinėjo ir ragino taikyti sutartas kainas, nustatė tyrimas.
Anot Konkurencijos tarybos, kartelinį susitarimą kuravo LVMA ir „kai kurios aktyvesnės įmonės“.
Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas BNS 2018 metų gruodį teigė, kad kai kurioms įmonėms skirta maksimali bauda, siekianti dešimtadalį jų metinių pajamų.
Didžiausia 129,3 tūkst. eurų bauda skirta bendrovei „LDV Unio“. Bendrovei „Dorkanas“ skirta 88,7 tūkst. eurų, „ARV–Auto“ – 75,5 tūkst. eurų, „Rigveda“ – 52,5 tūkst. eurų, „Kelio iliuzija“ – 42,8 tūkst. eurų, „Adpilis“ – 25,9 tūkst. eurų, Dovanėlė Jums“ – 19,9 tūkst. eurų, A. Žukausko personaliniam vairuotojų ruošimo centrui VRC – 16,9 tūkst. eurų, Jono Jasučio įmonei – 11,5 tūkst. eurų bauda.
Kitoms vairavimo mokykloms ir LVMA skirtos mažesnės kaip po 10 tūkst. eurų baudos.
Tarybos duomenimis, per metus pirmą kartą vairavimo egzaminą laiko apie 45 tūkst. asmenų, o tai reiškia, kad nuo kartelio galėjo nukentėti „tūkstančiai žmonių“.
VAAT sprendimas gali būti skundžiamas.