Skaitmeninę monetą lydėsianti kolekcinė fizinė moneta yra kredito kortelės dydžio ir formos, joje vaizduojamas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir suskaitmeninta, šiuolaikiškai interpretuota Lietuvos Tarybos nuotrauka. Pastaroji sudaryta iš daugiau nei 36 500 pikselių – maždaug tiek, kiek dienų praėjo nuo Vasario 16 d. akto pasirašymo. Reverse pavaizduotoje lietuviškoje trispalvėje – dvejetainių kodu užrašytas Lietuvos himnas. Averse Vytis įkomponuotas į QR kodą, vesiantį į elektroninę parduotuvę, kurioje bus galima įsigyti skaitmeninių žetonų.
Sidabro monetos svoris 36,36 g, kokybė – proof like. Fizinės monetos ir skaitmeninių žetonų dizainą sukūrė dailininkas Giedrius Paulauskis.
Lietuvos bankas ketina išleisti 24 tūkst. skaitmeninių, blokų grandinės technologija (angl. blockchain) sukurtų kolekcinių žetonų. Kiekvienas žetonas vaizduos vieną iš dvidešimties Vasario 16 d. akto signatarų. Žetonai suskirstyti į šešias kategorijas pagal signatarų veiklos sritis – po 4 tūkst. kiekvienos kategorijos vienetų. Kolekcininkas, pirkdamas skaitmeninę kolekcinę monetą, gaus šešis atsitiktine tvarka parinktus skaitmeninius žetonus, o surinkęs šešis visų kategorijų žetonus galės juos išsikeisti į fizinę kolekcinę sidabro monetą. Žetonus bus galima įsigyti ir laikyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje, taip pat dovanoti ir jais mainytis su kitais kolekcininkais, pervesti į viešajame tinkle esančią depozitinę skaitmeninių žetonų piniginę.
Blokų grandinės technologijos pagrindu Lietuvos banko kuriama inovatyvi moneta – pirmoji tokia moneta pasaulyje. Įgyvendindamas šį unikalų sumanymą, centrinis bankas siekia įgauti neįkainojamos patirties ir žinių skaitmeninių pinigų kūrimo srityje. Be to, tikimasi, kad skaitmeninė kolekcinė moneta atvers kokybiškai naują puslapį Lietuvos numizmatikos istorijoje ir paskatins daugiau žmonių, ypač jaunimo, susidomėti monetų kolekcionavimu.
