Vos 304 paraiškos

Laidoje aplinkos viceministro Mariaus Normanto pasiteiravus, kiek žmonių nuo lapkričio jau pasinaudojo galimybe atiduoti taršų automobilį, įsigyjant naują, pasinaudojus 1000 eurų kompensacija, jis įvardijo vos 304 paraiškas.

„Turime 304 paraiškas – tiek žmonių kreipėsi, kad gautų 1000 eurų kompensaciją. 304 žmonės atidavė sunaikinti savo automobilius ir įsigijo mažiau taršius. Šios priemonės tikslas ir yra būtent, kad žmonės galėtų taršius automobilius keisti į mažiau taršius“, – atsakė pašnekovas.

Paklausus, kodėl laikotarpis buvo pratęstas, jis patikino, kad gruodis žmonėms buvo labai užimtas laikas ir jie neva nespėjo pasinaudoti galimybe.

Marius Narmontas

„Pratęsimas yra labiau techninio-teisinio pobūdžio, kad sausio 1-ąją nereikėtų naujo kvietimo, o tam, kad žmonės ir 2020 metais galėtų pasinaudoti paraiška. Kita vertus, turime 304 paraiškas, o norėtųsi daug daugiau, bet kokiu atveju 2020 metai irgi yra tie metai, kada ta priemonė būtų paskelbta, tai viską susumavus, buvo sprendimas informuoti žmones, kad neskubėtų tik iki gruodžio 31-osios, nes bus galima tai padaryti ir po šio termino. Galime vertinti įvairiai, tai trumpas ar ilgas laikas, tačiau turint omenyje, kad vyko Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, tai 304 paraiškos žiemos metu gal yra neblogas rezultatas, bet norėtume plėsti“, – taip svarstė viceministras.

Naudos – jokios?

„Autoplius“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis tikino, kad toks rezultatas – itin mažas ir toli gražu nepadeda pasiekti deklaruoto tikslo mažinti taršą.

„Bent jau mes nepastebime to, 304 paraiškos ar keli šimtai paraiškų yra tikrai per mažai, kad pasiektume tikslų, kurie padėtų sumažinti taršą. Jeigu žiūrėsime į bendrą Lietuvos automobilių parką, turime daugiau nei 1,5 mln. automobilių, tai 304 yra labai maža dalis. Jeigu teisingai pamenu, berods buvo tikslas per 2019 metus iki metų pabaigos toms kompensacijoms išdalinti apie 5 milijonus eurų. Bijau suklysti, bet kažkas tokio. Suma liko neišdalyta“, – sakė pašnekovas.

Žygimantas Mauricas, Matas Buzelis, Marius Narmontas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Tuo tarpu viceministras laidoje pabrėžė, kad planas – ilgalaikis.

„Rezervuota buvo 5 milijonų suma, bendrai numatyta 30 milijonų iki 2030 metų. Grįžtant prie to, koks yra pagrindinis tikslas, tai Vyriausybė gruodžio 31 dieną pritarė tokiam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui, kuriame yra tikslas sumažinti CO2 išmetimus Lietuvos visuose sektoriuose. Transportas ir žemės ūkis yra tie sektoriai, kurie teršia labiausiai. Nieko nedaryti mums neišeina, planas yra ilgalaikis ir turint omenyje, kad žiema, pardavimai ir pirkimai yra prislobę, tai visai nebloga sėkmė. Žinoma, norisi geresnių rezultatų, todėl reikia tobulinti priemonę“, – sakė jis.

Tikina, kad tai tik lašas jūroje

Ž.Mauricas tikino, kad viceministro įvardytas paraiškų skaičius yra labai kuklus, o iniciatyva sukelia net daugiau problemų.

„Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Jeigu bloga iniciatyva nuo pat pradžių, tai bandoma ją taisyti dar labiau pabloginant.
Ž.Mauricas

„Žinoma, tai yra lašas jūroje. Kur kas didesnė šios iniciatyvos problema yra ta, kad tai yra „nepagauto briedžio“ dalybos. Toji iniciatyva gimė, jeigu prisiminsime ne tokią seną praeitį, tai iš pradžių buvo idėja įvesti automobilių taršos mokestį, vėliau jau buvo bandyta galvoti, kur tuos pinigus dėti, galbūt nelabai garbinga ir gražu juos sumesti į bendrą biudžetą. Buvo pradėta galvoti, kur juos galima išleisti. Būtent ta subsidija gimė kaip viena iš idėjų išleisti pinigus, kuriuos mes gausime iš automobilių taršos mokesčio. O kokią situaciją turime dabar? Taršos mokesčio nėra, o subsidija jau dalijama. Tai, sakykime, ne traukia vežimą, o stumia.

Žygimantas Mauricas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

O antra, aš nesutikčiau, kad tai yra taršą mažinantis mokestis, tai yra automobilių metalo laužą mažinantis mokestis, nes didžioji dalis tų automobilių yra nevažiuojantys ar artimiausiu metu nebūtų važiuojantys. Vienaip ar kitaip žmonės turbūt būtų keitę tą automobilį ir pirkę naują automobilį.

Klausimas – koks iniciatyvos efektyvumas. Biudžetas tikrai yra įtemptas ir pinigų biudžete trūksta. Ar tikrai tikslinga tokiai valstybei kaip Lietuva šiuo metu dalinti pinigus automobilių pirkėjams, o dabar paspirtukų ir dviračių. Man ši inicaityva labai keista, ji tik didina biurokratinį aparatą, didina finansinius įsipareigojimus ir nebūtinai pasieks tikslą mažinti taršą“, – laidoje kalbėjo ekonomistas.

Ekonomistas: gal ir čekius galima pradėti dalinti?

Prašymus kompensacinėms išmokos gauti gyventojai galėjo teikti nuo lapkričio 4 dienos.

Vėliau Aplinkos ministerija pranešė, jog pakeitė Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinimo tvarką ir metams – iki 2020 metų gruodžio 1 dienos pratęsė terminą teikti paraiškas šioms išmokoms gauti.

Šiam tikslui iš Klimato kaitos programos lėšų skirtai sumai – 5 mln. eurų.

„Tą tūkstančio eurų kompensaciją galima išleisti ir paslaugoms, ne būtent perkant dviratį ar paspirtuką ar kažką, o būtent paslaugoms“, – laidoje dar pridūrė viceministras.

Vyriausybės kišimasis į laisvą gyventojų pasirinkimą, biurokratinis aparatas, dar didesnė kontrolė gali išsipūsti į kažką, kas mokesčių mokėtojams kainuos pakankamai nemažus pinigus
Ž.Mauricas

Tokioms iniciatyvoms kritikos negailėjo Ž.Mauricas sakydamas, kad žvelgiant iš tokios persektyvos, galima sugalvoti daug dalykų, kurie neva mažintų taršą.

„Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Jeigu bloga iniciatyva nuo pat pradžių, tai bandoma ją taisyti dar labiau pabloginant. Kodėl tada visai nepradėjus dalyti automobilių čekių, ekologinių parduotuvių, batų, kuriais būtų galima keliauti į kalnus – juk patogu, mažina taršą. Daug dalykų galima prigalvoti, kas mažina taršą. Vyriausybės kišimasis į laisvą gyventojų pasirinkimą, biurokratinis aparatas, dar didesnė kontrolė gali išsipūsti į kažką, kas mokesčių mokėtojams kainuos pakankamai nemažus pinigus“, – pabrėžė jis.

DELFI primena, kad Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žada, kad kitąmet, gavus kompensaciją už seną ir taršų automobilį, bus galima įsigyti ne tik mažiau aplinką teršiantį automobilį, bet ir dviratį ar paspirtuką.

„Plečiame pasirinkimą, kad ne tik už mažataršį automobilį, bet ir dviračiui ar elektriniam paspirtukui būtų galima panaudoti 1 tūkst. eurų kompensaciją. 2020 metais antras kvietimas turėtų būti paskelbtas sausio – vasario mėnesiais. Planuojama ne mažiau 5 mln. eurų“, – tuomet BNS teigė ministras.

Be to, pasak K. Mažeikos, kitąmet planuojama panaikinti reikalavimą senam automobiliui, norint gauti už jį kompensaciją, turėti galiojančią techninę apžiūrą. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 metais iki gruodžio vidurio iš viso buvo gauti 186 prašymai gauti 1 tūkst. eurų kompensacijai už seną automobilį. Ministerija pranešė išmokėjusi 110 tūkst. eurų.