2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta Aplinkos ministerijai skirti 396 mln. eurų, Ekonomikos ir inovacijų – 155 mln. eurų, Energetikos – 194 mln. eurų, Finansų – 1,246 mlrd. eurų, Krašto apsaugos – 948 mln. eurų, Kultūros – 208 mln. eurų, Socialinės apsaugos ir darbo – 3,142 mlrd. eurų, Susisiekimo – 822 mln. eurų, Sveikatos apsaugos – 773 mln. eurų, Švietimo, mokslo ir sporto – 1,237 mlrd. eurų, Teisingumo – 95 mln. eurų, Užsienio reikalų – 82 mln. eurų, Vidaus reikalų – 486 mln. eurų, Žemės ūkio – 956 mln. eurų.

Į DELFI pasiteiravimą apie 2019 metais iš valstybės biudžeto skirtų lėšų likutį atsakė 11 iš 14 ministerijų. Informacijos pateikti negalėjo Susisiekimo, Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Visų kitų 2019 metų likučiai nesiekia nė 1 proc. nuo joms skirtų asignavimų sumos.

Vieniems liko 3 mln., kitiems – 8 tūkst.

Daugiausia nepanaudotų lėšų liko Krašto apsaugos ministerijoje (KAM).

„2019 metais Krašto apsaugos ministerijos nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai sudaro 3,3 mln. eurų. Šiuos asignavimus Krašto apsaugos ministerija pagal jai suteiktas teises numato naudoti 2020 metais strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti“, – rašoma KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento atsakyme DELFI.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

550 tūkst. eurų liko Energetikos ministerijoje.

„Energetikos ministerijos sutaupytos lėšos už 2019 metus siekia 550 tūkst. eurų. Didžioji dalis sutaupytų valstybės biudžeto lėšų, kurios buvo grąžintos į biudžetą, susidarė dėl ministerijai pavaldžios Valstybinės energetikos inspekcijos sujungimo su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija“, – nurodė ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Žemės ūkio ministerija, preliminariais duomenimis, neišleido 500 tūkst. eurų.

436890 eurų liko nepanaudota Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.

„Informuojame, kad 2019 metais Ekonomikos ir inovacijų ministerija nepanaudojo 436890 eurų valstybės biudžeto lėšų. Panaudotų lėšų dalis sudaro 99,14 proc. ministro valdymo sričiai skirtų lėšų“, – sakė ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Šimkevičius.

Aplinkos ministerija nepanaudojo 314800 eurų.

„Aplinkos ministerijai 2019 metais iš valstybės biudžeto buvo skirta 9 222,2 tūkst. eurų, iš kurių panaudota 8 907,4 tūkst. eurų (96,6 proc.). (Neįskaitant specialiųjų programų tikslinės paskirties lėšų, kurių naudojimo paskirtis nurodyta specialiuosiuose įstatymuose)“, – rašoma atsakyme DELFI.

Kultūros ministerijos atstovai nurodė, kad 2019 metais panaudojo beveik visas suplanuotas biudžeto lėšas, o nepanaudotų lėšų suma (apie 200 tūkst. eurų) susidarė dėl užtrukusių viešųjų pirkimų procedūrų.

„Finansų ministerijos 2019 metais nepanaudotų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos finansinės paramos lėšų), skirtų Finansų ministerijai, kaip institucijai, išlaikyti, likutis yra 45,1 tūkst. eurų“, – pranešė ministerijos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Šalc.

Užsienio reikalų ministerijos atstovai informavo, kad 2019 metais nepanaudotų valstybės biudžeto lėšų likutis yra 26,8 tūkst. eurų.

Vidaus reikalų ministerijoje liko nepanaudota 13 tūkst. eurų, kurie grąžinti į valstybės iždą.

2019 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklai skirta 6,0865 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų. Per metus panaudota 6,077 mln. eurų, liko nepanaudota 9,5 tūkst. eurų lėšų.

„Teisingumo ministerijos sąskaitoje liko 7,9 tūkst. eurų“, – nurodė patarėjas viešiesiems ryšiams Audris Kutrevičius.

Kitų ministerijų atstovai aiškino, kad sausio viduryje dar neturėjo galutinių duomenų apie ministerijoje 2019 metais likusias lėšas.

Stengiasi išleisti iki galo

Laikinoji VPT vadovė Jovita Petkuvienė teigė pastebėjusi praktiką, kai valstybės institucijos skuba prieš naujus metus panaudoti joms skirtas valstybės biudžeto lėšas.

„Metų pabaigoje daugiausia stengiamasi išleisti sutaupytas biudžeto lėšas. Situacijos vertinimas gana dviprasmiškas. Jeigu metų pabaigoje, kai jau žinomas biudžeto likutis, perkama tai, ko tikrai reikia, sumokama adekvati suma, apmokėjimas vykdomas tik gavus prekes, paslaugas ar tik už atliktus darbus, tuomet kriminalo neįžvelgiame.

Tačiau yra nemažai atvejų, kai perkamos nebūtinos prekės ar paslaugos, už jas sumokama didesnė nei rinkos kaina arba, dar blogiau, mokama už prekes ar paslaugas, kurios bus suteiktos tik kitais metais, avansu mokama už dar neatliktus darbus. Tokias situacijas vertiname labai neigiamai“, – sakė ji.

J. Petkuvienė pridūrė, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl tai vyksta, yra biudžeto formavimo principai.

„Įstaigos gauna finansavimą biudžetiniams metams ir, neišnaudojus viso biudžeto, likutis turi būti grąžinamas į valstybės biudžetą. Neišnaudojus visų skirtų lėšų, kitais metais mažinamas finansavimas, darant prielaidą, kad institucijos poreikiai yra mažesni.

Taigi už sutaupymus institucijos baudžiamos atimant finansavimą. Todėl natūralu, kad siekiama visais būdais išsaugoti turėtą finansavimą, tik apmaudu, kad ne visais atvejais parenkami teisėti būdai, elgiamasi nevalstybiškai. Šiuo metu Finansų ministerija keičia biudžeto sandaros įstatymą, pagal kurį ateityje institucijos bus laisvesnės planuodamos savo lėšas 3 metų laikotarpiu. Tikimės, kad šie pakeitimai sumažins gruodžio karštligę“, – komentavo ji.

Dar nesubrendo

Kad valstybės ištekliai būtų paskirstyti ir panaudoti racionaliai, ypač svarbi biudžeto valdysena, su tuo sutiko ir Valstybės kontrolės valdymo audito departamento vyriausioji patarėja Jūra Ivonaitytė.

„2018 metais įvertinę biudžeto valdysenos brandą konstatavome, kad ji neperžengė pirmojo brandos lygio (iš keturių), kurį tarptautiniai ekspertai vadina taisyklėmis grįsta klasikine biurokratija, t. y. viešajame sektoriuje vis dar kyla sunkumų nustatant veiklos prioritetus, planuojant veiklas ir finansinius išteklius joms įgyvendinti, silpnai veikia vidutinės trukmės biudžeto planavimo sistema.

Ydinga biudžeto valdysena yra viena pagrindinių „gruodžio karštinės“ priežasčių – tvirtinant biudžetą koncentruojamasi tik į ateinančius metus, atsiskaitant už biudžeto vykdymą neatsižvelgiama į rezultatus, planuojant ateinančių metų veiklas ir sudarant ateinančio laikotarpio biudžetą remiamasi tik skaitine praėjusių metų informacija, todėl įstaigos inertiškai siekia panaudoti suplanuotas lėšas“, – sakė ji.

J. Ivonaitytė priminė, kad Valstybės kontrolė dar 2016 metais siūlė tobulinti biudžeto valdyseną – tvirtinamus biudžeto asignavimus sieti su siekiamais veiklos rezultatais, tvirtinti valstybės biudžetą, kuriame būtų nurodomas politikos sričių finansavimas 3 metams.

„Šiuo metu vyksta strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, tačiau esminių pokyčių dar nėra, pertvarkos etapų darbai vėluoja 1–1,5 metų“, – sakė ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (107)